Kas mėnesį Lietuvoje atliekama daugiau kaip tūkstantis endoprotezavimo operacijų, kurių tikslas – pakeisti susidėvėjusį ar pažeistą sąnarį dirbtiniu implantatu ir atkurti judėjimo funkciją. Pernai atlikta apie 14 tūkst. tokio pobūdžio operacijų, kurioms prireikė daugiau nei 17 mln. eurų. Šiemet jau atlikta beveik 5 tūkst. procedūrų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja apie tvarką, kaip pacientai gali pasinaudoti kompensuojama paslauga ir kada gali tekti prisidėti finansine dalimi.
Kaip vyksta gydymo eiga
Pirmasis žingsnis paprastai prasideda pas šeimos gydytoją, gavusį įtarimą dėl sąnario pakitimų. Jeigu reikalinga operacija, šeimos gydytojas išrašo siuntimą ortopedui traumatologui. Specialistas įvertina paciento būklę, paaiškina gydymo galimybes ir, jei nusprendžiama dėl endoprotezavimo, registruoja paciento prašymą skirti kompensuojamąjį endoprotezą informacinėje sistemoje bei pateikia jį ligonių kasai.
Pacientai gali laisvai rinktis gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa (šiuo metu tokių įstaigų Lietuvoje yra 20). Siūloma rinktis pagal laukimo trukmę, atstumą ar gydytojų patirtį. Gavus pranešimą apie skirtą implantą, būtina susisiekti su gydymo įstaiga per 30 dienų, o operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo paskyrimo. Operaciją galima vieną kartą atidėti iki metų arba pakeisti gydymo įstaigą, išsaugant vietą eilėje.
Mokėjimai ir pasirinkimai
VLK centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, riešinio nykščio ir čiurnos endoprotezus bei jų priedus ir paskirsto jas įstaigoms. „Centralizuotai perkami endoprotezai atitinka aukštus kokybės ir saugumo reikalavimus, o prireikus tam tikrų ligų atvejais gali būti apmokami ir individualūs konkrečiam pacientui pritaikyti endoprotezai“,
– teigia VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Lina Taminskienė.
Nuo gegužės 1 d. galioja atnaujinta brangesnių endoprotezų apmokėjimo tvarka: ligonių kasa 100 proc. kompensuoja tiek operaciją, tiek VLK perkamą endoprotezą. Tačiau pacientas gali pasirinkti ir kitokį – dažniau brangesnį arba specifinių savybių – implantą.
Tokiu atveju on pacientei tenka sumokėti tik kainos skirtumą. Kaip pabrėžia L. Taminskienė:
„Labai svarbu, kad sprendimą dėl brangesnio endoprotezo žmogus priimtų informuotai. Gydymo įstaiga privalo ne tik suprantamai paaiškinti galimą papildomą medicininę naudą, bet ir priminti, kad apdraustas pacientas turi teisę gauti visiškai kompensuojamą variantą“,– tai reiškia, kad pasirinkimas turi būti pagrįstas medicininėmis priežastimis ir aiškiu informavimu.
Reabilitacija ir lūkesčiai po operacijos
Ne mažiau svarbi gydymo dalis yra pooperacinė priežiūra ir reabilitacija. Po endoprotezavimo pacientams skiriama prioritetinė medicininė reabilitacija: jie siunčiami į reabilitacijos įstaigas pirmumo tvarka, o reabilitacijos laikotarpį suderina gydymo įstaiga. Tinkama reabilitacija yra esminė grįžimui į kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybės atstatymui, todėl pacientams nereikėtų atidėlioti fizinio aktyvumo ir rekomenduojamų pratimų.
Endoprotezavimas dažniausiai leidžia sumažinti skausmą, pagerinti judrumą ir kasdienės veiklos atlikimą, tačiau pacientai turi būti informuoti apie galimas rizikas, implanto ilgaamžiškumą ir poreikį vengti tam tikrų apkrovų. Eilės ir informaciją apie numatytą operaciją pacientai gauna SMS, el. paštu ar laišku; vietą eilėje galima patikrinti prisijungus per Elektroninių valdžios vartų paskyrą.
Apibendrintai, sistemos tikslas – užtikrinti prieinamą ir saugų sąnario keitimą visiems apdraustiesiems, o papildomas mokestis taikomas tik tuomet, kai pacientas pasirenka brangesnį nei VLK finansuojamą implantą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.