Laidojimo namų vadovo pastebėjimai atkreipia dėmesį į vieną svarbią, tačiau dažnai nuvertinamą pusę netekties – laiko, skirto atsisveikinimui, stoką. Pasak Klaipėdos laidojimo namų „Amžiaus vartai” vadovo Vl. Volovnik, daugelis žmonių vėliau apgailestauja ne dėl pasirinkimų ceremonijos detalėse, o dėl to, kad skubėjo ir atsisveikinimui skyrė per mažai laiko.
Tradicijos, laikas ir atsisveikinimo reikšmė
„Vis rečiau išlaikoma trijų parų atsisveikinimo tradicija, nors šis laikas buvo sugalvotas ne be reikalo. Jis labai svarbus ne tik mirusiojo pagerbimui, bet ir patiems artimiesiems – tam, kad jie galėtų priimti netektį”, – pastebi jis. Tokia tradicija suteikdavo galimybę susidėlioti emocijas, išreikšti pagarbą ir priimti palaikus laipsniškai. Šiuolaikinis tempas, logistika ir pageidavimas kuo greičiau užbaigti formalumus dažnai lemia, kad gedėjimas išlieka neužbaigtas.
Pakeitimai per tris dešimtmečius
V. Volovnik prisimena pradžią: „Kai pradėjome šią veiklą, Klaipėdoje dar nebuvo privačių laidojimo paslaugas teikiančių įmonių. Artimieji laidotuves dažniausiai organizuodavo savo jėgomis”, – prisimena jis. Tuo metu atsisveikinimai vyko namuose ar kitose netradicinėse erdvėse, o paslaugų spektras buvo ribotas. Per tris dešimtmečius pasikeitė ir paslaugų įvairovė, ir žmonių požiūris į organizavimą: daugiau profesionalumo, bet taip pat ir skubėjimo.
Atviri pokalbiai ir išankstinis planavimas
„Atviri pokalbiai gali padėti artimiesiems išvengti papildomos įtampos ir suteikti daugiau ramybės sunkiu metu. Anksčiau vyresnio amžiaus žmonės šiam gyvenimo etapui ruošdavosi atsakingai – iš anksto aptardavo savo paskutinius norus, pasirūpindavo apranga ar net palikdavo konkrečius pageidavimus dėl laidotuvių organizavimo”, – pasakoja Klaipėdos laidojimo namų vadovas. Išankstinės laidotuvių organizavimo sutartys suteikia aiškumo: jos sumažina sprendimų naštą artimiesiems ir gali apsaugoti nuo konfliktų ar finansinių netikėtumų.
Psichologinis aspektas: nebijoti kalbėti apie mirtį
Kalbėti apie mirtį daug kam nejauku, todėl pasiruošimas ir pageidavimų aptarimas dažnai atidedami. V. Volovnik pabrėžia, kad atviri pokalbiai padeda sumažinti įtampą ir leidžia pagerbti asmens valią. Tai ne tik praktinis, bet ir emocinis apsaugos mechanizmas – artimieji jaučia mažiau abejonių, kai žino, kokios buvo velionio nuostatos.
Empatija ir laikas – tai, ko negalima sugrąžinti
„Manau, svarbiausia šiame darbe išlaikyti nuoširdų norą padėti žmonėms. Būtent žmogiškumas, empatija ir pagarba žmogui leidžia neprarasti jautrumo net ir kasdien susiduriant su netektimi, skausmu ir labai pažeidžiamais žmonėmis”, – atvirai pripažįsta vyras. Jis taip pat pabrėžia: „Svarbiausia, skirtas laikas žmogui, pagarba jo gyvenimui ir nuoširdus artimųjų buvimas kartu paskutinėje kelionėje. Atsisveikinant patariu neskubėti. To laiko sugrąžinti nebebus įmanoma”, – sako V.Volovnik. Praktiniai patarimai: skirkite kelias valandas ar dienas atsisveikinimui, leiskite sau prisiminti ir kalbėti, svarstykite išankstinį planavimą, ir, prireikus, ieškokite profesinės pagalbos gedėjimo procese.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.