Daugelis moterų nėštumo požymius pradeda jausti kelias savaites po apvaisinimo, tačiau požymiai gali pasireikšti ir anksčiau. Šiame straipsnyje aptariame 12 dažniausių ankstyvųjų simptomų, paaiškiname, kodėl jie atsiranda, ir pateikiame praktinių patarimų, kada verta kreiptis į gydytoją.
Kada pasireiškia simptomai
Simptomai gali pradėti ryškėti jau 8–14 dienų po ovuliacijos, tačiau dažniausiai moterys ryškesnius požymius pastebi apie 6–8 nėštumo savaitę. Kiekviena moteris patiria sunkumą skirtingai: vienoms simptomai yra ryškūs nuo pat pradžių, kitoms — beveik nepastebimi.
1. Nepasirodžiusios mėnesinės. Tai dažnai pirmasis įtarimas. Kartais pasireiškia labai nedidelis kraujavimas, vadinamas įsodinimo kraujavimu – jis skiriasi nuo įprastinių mėnesinių: trumpesnis ir mažiau intensyvus.
2. Pykinimas. Pykinimas, kartais lydimas vėmimo, gali prasidėti apie 5–8 savaitę. Jo intensyvumas skiriasi, tačiau svarbu užtikrinti pakankamą skysčių ir maistinių medžiagų suvartojimą.
3. Pasikeitusios krūtys. Krūtys gali tapti jautresnės, patinusios, speneliai tmėnėja, atsiranda daugiau audinio. Tai natūralus pasiruošimas pieno gamybai.
4. Dažnas šlapinimasis. Dėl hormonų pokyčių ir padidėjusios kraujotakos šlapimo pūslė gali būti dirginama dažniau. Jei šlapinantis atsiranda skausmas ar karščiavimas, reikalinga medicininė apžiūra.
5. Nuovargis. Padidėjęs progesterono kiekis ir organizmo pokyčiai gali sukelti stiprų nuovargį pirmojo trimestro metu. Poilsis, reguliarus maitinimasis ir lengva mankšta padeda jaustis geriau.
6. Spazmai. Lengvi mėšlungio pojūčiai gali būti panašūs į mėnesinių spazmus ir dažnai yra nekenksmingi. Intensyvus skausmas arba kraujavimas reikalauja gydytojo konsultacijos.
7. Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir rėmuo. Hormoniniai pasikeitimai sulėtina virškinimą, todėl gali atsirasti pilvo pūtimas ir užkietėjimas. Reguliarus skysčių vartojimas ir skaidulų turintis maistas padeda sumažinti simptomus.
8. Užsikimšusi nosis.
Padidėjęs kraujotakos kiekis gali sukelti nosies gleivinės patinimą ir užgultį. Šis simptomas paprastai yra laikinas.
9. Maisto užgaidos ir atstumas nuo tam tikrų produktų. Dėl hormonų pokyčių gali atsirasti stiprus potraukis tam tikriems maisto produktams arba jų atmetimas. Svarbu tenkinti poreikius sveikomis alternatyvomis ir užtikrinti folio rūgšties bei baltymų pakankamumą.
10. Nuotaikos kaita. Hormonų svyravimai ir fizinis diskomfortas gali lemti emocinę nestabilumą. Jei nuotaikų kaita trukdo kasdienei veiklai, verta kreiptis pagalbos į specialistą.
11. Galvos svaigimas. Staigūs padėties pakeitimai, mažas kraujo spaudimas ar mažakraujystė gali sukelti svaigulį. Valgykite dažniau mažesnėmis porcijomis ir gerkite pakankamai skysčių.
12. Galvos skausmas. Hormoniniai pokyčiai dažnai sukelia galvos skausmus. Prieš vartojant vaistus, pasitarkite su gydytoju dėl saugių preparatų nėštumo metu.
Kaip patvirtinti nėštumą ir kada kreiptis į gydytoją
Nėštumą patikimiausiai patvirtina kraujo arba šlapimo tyrimas. Echoskopija padeda įvertinti vaisiaus vystymąsi, o Doplerio tyrimas dažniausiai taikomas nuo 10-osios savaitės. Jei pasireiškia stiprus skausmas, gausus kraujavimas, aukšta temperatūra ar intensyvus vėmimas, būtina skubi medicininė pagalba.
Atminkite, kad daugelis ankstyvųjų požymių gali būti siejami su kitomis būklėmis, todėl pastebėjus įtarimų geriausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba akušeriu-ginekologu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.