Naujas didelio masto Kinijos tyrimas, paskelbtas žurnale The American Journal of Clinical Nutrition, nagrinėja ryšį tarp mitybos įpročių ir tikimybės sulaukti 100 metų amžiaus. Tyrėjai analizavo 5203 dalyvių, kuriems stebėjimo pradžioje 1998 metais buvo 80 metų arba daugiau, duomenis. Iš jų 1495 sulaukė šimtmečio, o 3744 mirė anksčiau. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad griežtai augaline mityba besilaikantys asmenys šioje amžiaus grupėje rečiau pasiekė 100 metų nei tie, kurie vartojo gyvūninės kilmės produktus.
Tyrimo rezultatai
Remiantis statistine analize, žmonės, visiškai atsisakę mėsos, turėjo apie 19 proc. mažesnę tikimybę sulaukti 100 metų, palyginti su visavalgiais. Ryškiausia tendencija pastebėta tarp veganų: jų tikimybė tapti ilgaamžiais buvo net 29 proc. mažesnė. Vegetarai, vartojantys kiaušinius ir pieno produktus, turėjo mažesnį nuosmukį (apie 14 proc.), o pesketarai (vartojantys žuvį) taip pat nerodė pranašumo prieš visavalgį mitybos modelį. Įdomu, kad kasdienis daržovių vartojimas buvo vienas stipriausių teigiamų veiksnių – tokiu atveju tikimybė sulaukti 100 metų buvo 84 proc. didesnė.
Kontekstas ir galimi paaiškinimai
Tyrėjai pažymi, jog dalis skirtumų gali būti paaiškinami maistinių medžiagų poreikiu vyresniame amžiuje. „Mūsų tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresniems žmonėms racionas, apimantis tiek augalinius, tiek gyvūninius produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo nei griežtas vegetarizmas, ypač tiems, kurių kūno masė yra per maža“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius daktaras Xiang Gao iš Fudano universiteto. Vyresniems žmonėms dažniau pasireiškia raumenų masės nykimas (sarkopenija) ir didesnis mitybos trūkumų pavojus, todėl baltymų, B12, geležies ir kitų mikroelementų pakankamas vartojimas gali būti lemiamas.
Veiksniai, keičiantys sąsajas
Tyrimas taip pat parodė, kad poveikis nėra vienodas visiems: vegetarai su normaliu kūno masės indeksu neturėjo mažesnių šansų nei mėsą valgantys asmenys, o tarp antsvorio turinčių žmonių mityba neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos.
Priešingai, asmenims su nepakankama kūno mase kasdienis mėsos vartojimas buvo susijęs su 44 % didesne tikimybe sulaukti 100 metų. Tai pabrėžia, kad kūno masės būklė ir bendras maistinių medžiagų kiekis vaidina svarbų vaidmenį.
Praktinės išvados
Rezultatai nereiškia paprasto kvietimo grįžti prie vien tik mėsos dietos. Jie atkreipia dėmesį į subalansuotos mitybos svarbą ir individualių poreikių įvertinimą, ypač vyresniame amžiuje. „Subalansuota mityba, derinant gyvūninės ir augalinės kilmės produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo tarp vyresnio amžiaus žmonių, turinčių nepakankamą kūno masę”, – sakė Gao. Mokslininkai ragina atlikti daugiau tyrimų labai pagyvenusių žmonių populiacijoje, kad būtų galima suformuluoti tikslesnes mitybos rekomendacijas senėjančioms visuomenėms.
Galiausiai svarbu pabrėžti kasdienio daržovių vartojimo naudą ir individualų požiūrį: mityba turi būti ne ideologinė, o pritaikyta konkretaus žmogaus sveikatos, kūno masės ir metabolizmo poreikiams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.