Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, todėl ankstyva diagnostika ir prevencinės patikros išlieka kertinė priemonė, galinti išgelbėti gyvybes. 55-erių Aurimo istorija – įspėjimas, kaip net ir jausdamasis gerai žmogus gali turėti gyvybei pavojingą sveikatos problemą, kurią atskleidžia papildomi tyrimai.
Paciento istorija
Aurimas reguliariai dalyvaudavo profilaktinėse patikrose, todėl manydamas, kad yra sveikas, neįtarė rimtos grėsmės. Jis pats prisimena: „Kas kelerius metus pasitikrindavau sveikatą – medikai atlikdavo kraujo tyrimus, elektrokardiogramą. Kraujo spaudimas būdavo kiek didesnis, vartojau vaistus, bet iš esmės jaučiausi gerai. Nebuvo nei skausmų, nei kažkokių ryškių simptomų. Atrodė, esu visiškai sveikas žmogus”, – pasakoja Aurimas.
Šiemet atlikus įprastus tyrimus gydytoja rekomendavo papildomą kardiologo konsultaciją ir kompiuterinę tomografiją, nes vienas rodiklis sukėlė įtarimą. Po CT ir vėlesnės koronarografijos paaiškėjo, kad viena vainikinė arterija buvo stipriai susiaurėjusi. Pacientui prireikė skubios šuntavimo operacijos: „Man pasakė, kad reikalinga skubi širdies šuntavimo operacija. Pradėjau klausinėti – gal yra kitas variantas, bet gydytojai paaiškino, kad kito kelio nėra”, – prisimena Aurimas.
Gydytojų įžvalgos ir prevencijos svarba
Prof. Jolita Badarienė pabrėžia, jog prevencinės programos leidžia aptikti ligą dar iki pavojingų simptomų atsiradimo: “Kartais pirmasis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas gali būti infarktas ar net klinikinė mirtis. Todėl prevencinės programos yra itin svarbios – jos leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant pavojingiems simptomams”, – sako gydytoja kardiologė.
Gydytoja paaiškina, kad dažniausi rizikos veiksniai yra padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas ir ilgalaikis stresas. Dauguma šių būklių iš pradžių nėra juntamos, todėl tik reguliarūs tyrimai ir pokyčių stebėjimas leidžia laiku imtis gydymo.
Gydymo pasirinkimai: stentavimas ar šuntavimas
Dr. Remigijus Sipavičius paaiškina, kad gydymo taktiką lemia pažeidimų kiekis ir pobūdis. Stentavimas tinkamas esant vienos ar dviejų arterijų ribotam susiaurėjimui, o sudėtingesniais atvejais reikalingas šuntavimas, kai pažeidimai išplitę arba arterijos stipriai apkalkėjusios. Po operacijos pacientai paprastai grįžta į kasdienybę, tačiau būtina laikytis gydytojų nurodymų ir vartoti vaistus, mažinančius trombozės riziką.
Išvados ir praktiniai patarimai
Aurimo patirtis primena, kad prevencija gali išgelbėti gyvybę: „Dabar suprantu, kad prevencija yra labai reikalingas dalykas. Jei būčiau numojęs ranka į papildomus tyrimus, pasekmės galėjo būti visai kitokios. Žmonės dažnai nesitikrina todėl, kad nieko nejaučia, bet būtent čia ir slypi pavojus”, – sako jis. Pacientas ragina nesidrovėti tyrimų ir laiku kreiptis į specialistus: „Pasitikrinti nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška. Nereikia bijoti nei tyrimų, nei gydymo. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo paprasčiau ją išspręsti”, – įsitikinęs Aurimas.
Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį, konsultuotis su gydytoju dėl rizikos veiksnių ir, esant indikacijoms, neatidėlioti papildomų tyrimų. Ankstyva diagnostika ir korekcija padeda išvengti infarkto, širdies nepakankamumo ar staigios mirties ir gerina gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.