Venų varikozė dažnai pradedama vertinti kaip tik estetinė problema, tačiau tai yra lėtinė kraujotakos sistema liečianti liga, kuri gali turėti rimtų pasekmių. Dėl genetinio polinkio venų varikoze serga daug žmonių, o ligos eiga priklauso nuo vožtuvų funkcijos, gyvenimo būdo ir kitų rizikos veiksnių. Ankstyvas atpažinimas ir tinkama priežiūra gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką.
Pirmieji požymiai
Dažnai pradiniai simptomai būna menki ir juos galima supainioti su nuovargiu ar pertempimu po darbo. Reikšminga atkreipti dėmesį į pasikartojančius pojūčius, kurie signalizuoja apie veninę stazę.
„Pirmieji venų varikozės požymiai būna beveik nepastebimi, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė. – Ankstyvoje stadijoje varikozė gali pasireikšti kojų sunkumu, maudimu ar tempimu, tinimu aplink kulkšnis, deginimo, pulsavimo pojūčiu, naktiniu mėšlungiu. Taip pat gali išryškėti smulkūs kapiliarai. Dažnai simptomai sustiprėja karštu oru, po ilgos darbo dienos ar ilgesnių kelionių.“
Kaip liga progresuoja ir kokios komplikacijos galimos
Pažengusi varikozė matoma ir išoriškai: venos yra išsiplėtusios, vingiuotos ir iškilusios. Tokiu atveju nusiskundimai stiprėja, kojos nuolat tinsta, atsiranda skausmas ir jautrumas. Ilgainiui oda gali pakeisti spalvą, atsirasti uždegimų ir trofinių opų, kurios ypač sunkiai gyja.
„Venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti link širdies. Kai vožtuvai ima silpnėti, sutrinka jų funkcija, jie nebeužsidaro pilnai ir dalis kraujo ima tekėti atgal, kauptis paviršinėse venose. Taip didėja sieneles veikiantis spaudimas, venos ištempiamos, deformuojasi jų forma, jos ima ryškėti poodyje“, – sako J. Skirmantė.
Negydoma varikozė ne tik mažina gyvenimo kokybę dėl nuolatinio skausmo ir tinimo, bet ir žymiai padidina trombozės, lėtinio venų nepakankamumo bei plaučių tromboembolijos riziką.
Net sunkios trofinės opos gali komplikuotis gangrenos vystymusi.
„Lėtėjant kraujo tekėjimui venose, jis užsistovi. Jeigu esama ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo, ilgo nejudrumo, operacijos, aterosklerotinės kraujagyslių ligos ar cukrinio diabeto, išauga trombų susiformavimo rizika bei paviršinių venų uždegimo rizika. Trombui atitrūkus, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių tromboemboliją – gyvybei pavojingą būklę“, – sako J. Skirmantė.
Prevencija ir gydymas
Gydymas parenkamas pagal ligos stadiją: nuo gyvenimo būdo korekcijos ir profilaktinių kompresinių kojinių iki skleroterapijos, lazerinės abliacijos arba chirurginių intervencijų sunkesniais atvejais. Ankstyvoji intervencija ir kasdieniai įpročiai gali ženkliai sulėtinti ligos progresavimą.
„Negydoma varikozė gali sukelti nuolatinį kojų skausmą ir patinimą, progresuojančius odos pokyčius, odos uždegimus, paviršinį venų uždegimą, lėtinį venų nepakankamumą ar net sunkiai gyjančias trofines opas blauzdų srityje.“
Praktiniai patarimai: reguliariai judėti (vaikščiojimas, plaukimas, kojų pratimai), vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, kontroliuoti kūno svorį, dėvėti kompresines kojines, vengti karštų vonių ir labai aptemptų drabužių. Esant simptomams, naudingi gali būti ir venų sieneles stiprinantys preparatai bei vietiniai geliai, tačiau diagnozę ir gydymo taktiką turi nustatyti gydytojas.
Prevencija ypač svarbi turint genetinį polinkį: nors paveldimumo pakeisti negalime, gyvenimo būdo keitimas gali ženkliai sumažinti ligos progresavimo tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.