Nebraskoje gyvenanti moteris ilgus metus skundėsi nuolat bėgančia nosimi ir nuolatiniu galvos skausmu. Kiekvieną kartą kreipusis į gydytojus ji išgirsdavo tą patį paaiškinimą – alergija ar lėtinė sloga. Tačiau giliau ištirti simptomai atskleidė visai kitą problemą: iš nosies tekėjo cerebrospinalinis (smegenų) skystis.
Kas nutiko ir kodėl simptomai painiojami su sloga?
Problemos pradžia siejama su galvos trauma: simptomai pasireiškė praėjus maždaug porai metų po eismo įvykio, kurio metu moteris patyrė smūgį į galvą. Dėl nuolatinio skysčio nutekėjimo pacientė nuolat turėjo nosinaičių ir negalėjo normaliai miegoti. Ji atvirai sakė: “Nesvarbu, kur eičiau, turėjau nešiotis ne vieną pakelį nosinaičių. Nuojauta sakė, kad kažkas yra ne taip, žinojau, kad simptomų priežastis daug rimtesnė, nei atrodo.
Negalėjau miegoti, jaučiausi kaip zombis, kiekvieną naktį nesudėdavau bluosto”, – kalbėjo moteris.
Tokie simptomai dažnai painiojami su alergine sloga ar lėtiniu rinitu, nes iš nosies išeinantis skystis ir nosies užgulimas atrodo panašiai. Tačiau jeigu išskyros yra bespalvės, nuolatinės ir susijusios su stipriais postūrą lemiančiais galvos skausmais (kai galvos skausmas stiprėja atsistojus ir mažėja atsigulus), būtina pagalvoti apie smegenų skysčio nutekėjimą.
Kas yra cerebrospinalinis skystis ir kokie pavojai?
Cerebrospinalinis skystis (CSF) – tai bespalvis skystis, kuris užpildo smegenų skilvelius, subarachnoidinę ertmę ir kitus tarpus aplink smegenis bei nugaros smegenis. Jis amortizuoja, palaiko intrakranijinį slėgį ir padeda pašalinti metabolinius produktus. Žmogaus kūnas išskiria apie 500 ml šio skysčio per dieną; paciento atveju, medicininiai vertinimai rodė, kad išbėgdavo apie 235 ml per dieną.
Ilgalaikis skysčio nutekėjimas gali sukelti intracranijinį hipotenzinį sindromą, kuriam būdingi itin stiprūs galvos skausmai, pykinimas, svaigimas, regos pokyčiai ar net klausos sutrikimai.
Be to, atvira komunikacija tarp nosiaryklės ir kranialinės ertmės padidina infekcijų riziką: bakterijos gali patekti į centrinę nervų sistemą ir sukelti meningitą, kartais net mirtiną.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozė remiasi klinikine apžiūra ir specialiais tyrimais: kompiuterine tomografija (KT), magnetinio rezonanso (MR) vaizdavimu, kartais MR cisternografija bei laboratoriniais tyrimais, pavyzdžiui, beta-2 transferrino tyrimu, kuris specifinis CSF nustatymui rinorėjos (nosies nutekėjimo) metu. Tikslus židinys gali būti rastas endonazalinėmis arba kranialinėmis vaizdavimo technikomis.
Gydymas priklauso nuo plyšimo vietos ir sunkumo: daugelis tokių plyšimų gali būti išgydyti endoskopiškai per nosį atliekama operacija, užsiuvant ar sukamšant plyšimą. Pacientė minėtame atvejyje sėkmingai išgydyta – defektas pašalintas palyginti nesudėtingos operacijos metu, o paciento būklė bus stebima kelis mėnesius po intervencijos.
Svarbu, kad tokie atvejai laiku būtų atpažinti: laiku suteikta medikų pagalba mažina meningito ir kitų rimtų komplikacijų riziką bei grąžina gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.