Kas yra želatina ir iš kur ji gaunama?
Želatina yra gamtinis baltymas, gaunamas iš gyvūninio kolageno, dažniausiai iš kaulų ir odos. Tai hidrolizuotas kolagenas, kuriame gausu amino rūgščių, tokių kaip glicinas, prolinas ir hidroxiprolinas. Dėl savo sudėties želatina plačiai naudojama maisto pramonėje, tačiau ji taip pat turi ir reikšmingą funkciją organizmo medžiagų apykaitoje bei audinių atstatyme.
Nauda virškinimui ir žarnyno sveikatai
Želatina gali pagerinti virškinimą ir apsaugoti žarnyno gleivinę. „Želatiną naudoti verta, nes šis produktas saugo žarnų vidinį sluoksnį, pagerina skrandžio sulčių sekreciją, saugo nuo rėmens ir pilvo pūtimo“, – sako medikas. Mechanistiškai tai paaiškinama tuo, kad želatina gali susidaryti su gleivėmis sudarančias struktūras ir taip prisidėti prie gleivinės barjero atstatymo, o aminorūgštys skatina virškinimo fermentų ir skrandžio sulčių pusiausvyrą.
Įtaka sąnariams, audiniams ir atsinaujinimui
Senstant organizme mažėja kolageno kiekis, todėl sąnariai praranda elastingumą ir padidėja uždegimų rizika. Želatina, būdama kolageno šaltiniu, gali prisidėti prie audinių regeneracijos ir mažinti sąnarių skausmą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad kasdien vartojant apie du gramus želatinos, gali sumažėti uždegimų ir raumenų bei sąnarių skausmų intensyvumas, o taip pat pagerėti atsistatymas po traumų. Reguliari želatinos papildų ar maisto su ja vartojimas gali palaikyti kremzlių struktūrą ir mažinti judėjimo sutrikimų simptomus.
Psichinė būklė ir širdies sveikata
Želatinoje esanti amino rūgštis glicinas turi raminantį poveikį, kuris gali pagerinti miego kokybę ir nuotaiką. „Želatinoje esanti amino rūgštis glicinas veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be jokio pašalinio poveikio. Vartojant želatiną natūraliai gerėja protiniai sugebėjimai ir gerėja nuotaika”, – aiškina medikas. Be to, želatina gali padėti palaikyti aminorūgščių balansą organizme.
„Visi gyvuliniai produktai, paukštiena, jautiena ir kt., taip pat kiaušinai turi daug metionino – aminorūgšties. Metioninas didina širdies ligų riziką, nes kelia kraujyje esančio homocisteino kiekį. Želatina padeda subalansuoti ir atkurti svarbių, sveikatai būtinų aminorūgščių pusiausvyrą organizme ir neutralizuoja žalingą homocisteino poveikį“, – aiškina gydytojas.
Vartojimas, dozavimas ir atsargumo priemonės
Praktiškai želatiną galima vartoti kaip miltelius ar pridedant ją į sultinius, desrtus ar kokteilius. Minimi klinikiniai duomenys rodo, kad apie 2 g per dieną gali turėti pastebimą poveikį, tačiau individualus poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties ir sveikatos būklės. Želatina yra gyvūninės kilmės produktas, todėl alergiški ar augalinės mitybos besilaikantys žmonės turėtų pasirinkti alternatyvas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad želatina nėra vaistas nuo sunkių ligų — esant rimtoms sveikatos problemoms reikia kreiptis į gydytoją.
Apibendrinant, želatina gali būti naudinga natūrali priemonė odos, sąnarių, žarnyno ir nervų sistemos palaikymui. Tačiau ją verta įtraukti į mitybą apdairiai, derinant su subalansuota mityba ir gydytojų rekomendacijomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.