Rudenį imuninė sistema dažnai susiduria su papildomais iššūkiais: temperatūrų svyravimai, trumpesnės dienos ir daugiau laiko uždarose patalpose didina virusinių ir bakterinių infekcijų riziką. Daug žmonių reaguoja papildydami mitybą vitaminais D, C ar žuvų taukais, tačiau reiktų nepamiršti ir mikroelementų, tokių kaip cinkas, kuriame slypi svarbi imuniteto parama.
Ne tik nagams ir plaukams
Vaistininkas Mindaugas Rutalė išskiria cinką – dažnai primirštamą mikroelementą, kurio reikšmė nėra vien estetika. „Cinkas būtinas daugeliui mūsų organizme vykstančių procesų. Jis palaiko imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų, plaukų nagų ir odos būklę.
Taip pat gali apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, palaikyti normalų regėjimą, vitamino A apykaitą, vaisingumą, reprodukciją ir normalią testosterono koncentraciją kraujyje”, – pasakoja M. Rutalė.
Be minėtų funkcijų, cinkas dalyvauja fermentų veikloje ir ląstelių atsinaujinimo procesuose. Jo trūkumas gali pasireikšti padidėjusia infekcijų linkme, sulėtėjusiu žaizdų gijimu, plaukų slinkimu ar apetito sumažėjimu. Tačiau reikšmingas trūkumas nėra labai dažnas, jei maistas yra įvairus ir subalansuotas.
Kokiuose maisto produktuose cinko daugiausia?
Cinko šaltiniai yra tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės. Ypač daug jo randama austėse, jūros gėrybėse, jautienoje ir kepenyse. Iš augalinių produktų cinko turi moliūgų sėklos, ankštiniai augalai, viso grūdo produktai ir riešutai. Vis dėlto iš augalinių šaltinių cinkas pasisavinamas prasčiau dėl fitatų, kurie gali trukdyti mineralų absorbcijai.
Vegetarams ir veganams verta atkreipti dėmesį į maisto paruošimo metodus: sėklų ir grūdų mirkymas, daiginimas ar fermentacija sumažina fitatų kiekį ir pagerina cinko prieinamumą. Taip pat derinant augalinius produktus su mažais kiekiais gyvūninės kilmės baltymų ar vitaminu C galima pagerinti bendrą maistinių medžiagų įsisavinimą.
Vartojimas ir atsargumo priemonės
Jei nusprendžiama vartoti cinko papildus, patartina prieš tai atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Rekomenduojama cinką vartoti po valgio, nes tuščias skrandis gali būti dirginamas. Svarbu vengti cinko produkto vartojimo kartu su kalciu, geležimi ar magniu – šie mineralai konkuruoja dėl pasisavinimo žarnyne, todėl tarp jų vartojimo geriausia daryti bent poros valandų pertrauką.
Rekomenduojama paros norma suaugusiems vyrams siekia apie 11 mg, moterims apie 8 mg; didesnės dozės gali būti reikalingos tam tikroms grupėms, tačiau ilgalaikis suvartojimas viršijant maždaug 40 mg per parą gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Taip pat verta žinoti, kad kai kurie vaistai (pvz., tam tikros grupės antibiotikai) gali sąveikauti su cinku, todėl konsultacija su specialistu yra svarbi.
Iš esmės – subalansuota, įvairi mityba dažnai užtikrina pakankamą cinko kiekį. Papildai tinka tais atvejais, kai yra nustatomas trūkumas arba kai mitybos įpročiai riboja prieinamus šaltinius. Svarbiausia – atsakingas požiūris ir nuosekli, gydytojo ar vaistininko priežiūra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.