Po vasaros metu gydytojai ragina kruopščiai apžiūrėti odą: saulės poveikis dažnai atsispindi naujais apgamais arba pakitusiais senais dariniais. Todėl rudenį, kai pastebima daugiausia odos pokyčių, ypač svarbu neatidėlioti patikros. Ankstyva diagnostika gali lemti visišką išgydymą, ypač kalbant apie melanomą — agresyviausią odos vėžio formą.
Kada būtina sunerimti?
Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jei atsiranda naujas darinys arba senasis keičia dydį, formą ar spalvą, pradeda kraujuoti ar niežėti. Jei šeimoje buvo odos vėžio atvejų, patikra turėtų tapti reguliari. Kaip pabrėžia šeimos gydytoja, svarbu neignoruoti pirmųjų požymių ir kreiptis laiku.
„Pasaulyje kasmet diagnozuojama vis daugiau odos vėžio atvejų, o Lietuvoje kiekvienais metais – apie 1800, iš jų apie 400 melanomos. Kiekvienas nudegimas saulėje, net ir seniai, palieka pėdsaką.
Oda „prisimena“ visą saulės žalą, po metų ar kelerių tai gali pasireikšti pakitusiais apgamais. Būtent todėl rudenį, kai po vasaros matome daugiausiai pokyčių, rekomenduojama pasitikrinti apgamus“, – sako šeimos gydytoja Elena Šukė.
„Jei šeimoje buvo odos vėžio atvejų, patikra turėtų tapti reguliaria rutina. Melanoma yra itin agresyvi liga, tačiau ankstyva diagnostika gali padėti ją visiškai išgydyti“, – sako E. Šukė.
„Mūsų praktikoje viena didžiausių problemų tai, jog žmonės laukia per ilgai. Įtartiną darinį nustačius anksti, gydymas būna paprastas ir efektyvus. O pavėlavus liga gali progresuoti labai greitai“.
Sprendimas – DI patikra be ilgų eilių
Ilgos laukimo eilės pas dermatologus dažnai reiškia, kad žmonės delsia ir praleidžia galimybes anksti pastebėti pavojingus pakitimus. Todėl vis labiau diegiamos skaitmeninės priemonės: specialūs dermatoskopai su integruotu dirbtiniu intelektu (DI) leidžia atlikti apgamų analizę vietoje ir gauti rezultatą iš karto. Tai ypač aktualu regionuose, kur prieiga prie dermatologų ribota.
„Naudodami DI technologiją kasdienėje praktikoje mes galime greičiau ir patikimiau atpažinti įtartinus odos darinius. Svarbiausia, jog tai leidžia išvengti mėnesius trunkančio laukimo pas dermatologą“, – aiškina E. Šukė. DI sprendimų deklaruojamas tikslumas siekia apie 97 proc., todėl sistema tarnauja kaip patikimas triage įrankis.
Žaliojo koridoriaus sistema – greitas kelias pas specialistą
Jei DI analizė rodo įtarimų, įjungiamas „žaliojo koridoriaus“ mechanizmas: pacientas gali patekti pas dermatologą skubos tvarka per kelias dienas, dažnai iki 7 dienų. Tai reikšmingai sumažina nerimą ir suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, kai tai būtina.
„Žmonės dažnai bijo ne tiek diagnozės, kiek laukimo. Šis sprendimas labai greitai suteikia aiškumo: jei apgamas nepavojingas, pacientas iškart nurimsta. Jei yra rizika, jis per savaitę patenka pas gydytoją.
Tai labai svarbu kalbant apie melanomą, kurios ankstyva diagnostika tiesiogiai lemia gydymo sėkmę“, – pabrėžia gydytoja.
Dirbtinis intelektas – gydytojo pagalbininkas, ne pakaitalas
Svarbu pabrėžti, kad DI nėra gydytojo pakaitalas. Tai pagalbinė priemonė, skirta greitai atrinkti rizikingus atvejus ir optimizuoti resursus. Dermatologai ir šeimos gydytojai naudoja DI kaip papildomą įrankį, kad daugiau dėmesio galėtų skirti pacientams, kuriems reikalinga specialistų priežiūra ar intervencija. Partnerystės su inovatorių įmonėmis (pvz., „Skin Analytics”) leidžia įtraukti pažangias skaitmenines technologijas į kasdienę klinikinę praktiką.
Visiems rekomenduojama patikrinti apgamus bent kartą per metus, o pastebėjus bet kokius pokyčius – kreiptis nedelsiant. Savitvarda, reguliari apžiūra ir naujos technologijos kartu padeda anksti aptikti pavojingas ligas ir išsaugoti sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.