Žiemą, kai peršalimo ir kvėpavimo takų susirgimų banga didėja, daugėja ir žmonių susidomėjimas natūraliais būdais palaikyti sveikatą. Viena iš populiariausių priemonių – įvairūs arbatos mišiniai, kuriuose dominuoja imbieras, citrina, avietės, žemuogės, pankolis ir kitos liaudiškai vertintos sudedamosios dalys. Šios arbatos vartojamos tiek profilaktikai, tiek simptomų palengvinimui.
Prekybininkės, dirbančios specializuotose arbatos krautuvėlėse, pastebi didėjantį susidomėjimą ir galimybę klientams pasiūlyti mažesnius pakuočių kiekius, kad būtų galima išbandyti produktą prieš perkant didesnį kiekį. „Natūralu, kad šiuo metu žmonės daugiau ieško tokios produkcijos. Ypač tai suintensyvėja sausio, vasario mėnesiais. Vieni perka iš anksto norėdami apsisaugoti, kiti ateina jau kamuojami peršalimo simptomų ir prašo pagelbėti. Mes savo ruožtu parenkame, pasiūlome pagal tai, ar žmogui reikia kvėpavimo takus pralaisvinti, ar bendram organizmo stiprinimui, ar jau rimčiau sergant, kad padėtų maksimaliai sušildyti, nuraminti organizmą. Populiariausios arbatos dabar yra su imbieru, pankoliu, tulsi, pipirmėte. Taip pat su žemuogių, aviečių gabaliukais, žalioji arbata su citrina ir ženšeniu, apelsinu ir imbieru ir keletas kitų”, – vardijo prekybininkės.
Gydytojos rekomendacijos ir vitaminų vaidmuo
Gydytoja Aurelija Davydavičienė akcentuoja vitamino C svarbą – arbatos su citrina, avietėmis ar žemuogėmis gali papildyti kasdienę mitybą. „Patartina gerti tokias, kurios savo sudėtyje turi citrinų, aviečių, žemuogių. Juk vitaminas C skatina antikūnių gamybą, o jie kovoja su virusais. Kai sergame virusinėmis ligomis, antibiotikai neveikia, todėl gelbėja arbata. Avietės tikrai padeda, jos turi medžiagos, panašios į aspiriną, bet tai natūrali medžiaga, kuri mažina karščiavimą ir uždegimą. Na, o tiems, kam patinka imbieras, gali gydytis ir juo. Pastarasis stiprina imuninę sistemą. Jis ir šildo, ir vėsina.
Be to, harmonizuoja organizmo reakcijas, tarkime, jei temperatūra aukšta – ją mažina, jei žmogui šalta – sušildo”, – pasakojo A. Davydavičienė.
Reikėtų pabrėžti svarbų medicininį aspektą: arbatos ir žolelės dažniausiai atlieka palaikomąjį vaidmenį – jos mažina simptomus, suteikia komfortą ir gali padėti imuninei sistemai kovoti su infekcija, bet negali pakeisti medicininio gydymo ten, kur jis būtinas. Antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nenaudojimas viralinėms ligoms yra teisingas, o žolelės gali pagelbėti palengvinant eigą.
Liaudiški metodai: saugumas ir praktiniai patarimai
Gydytoja pabrėžė ir vartojimo nuoseklumą: „Visas žolelių arbatas reikia gerti ilgesnį laiką, bent kelis kartus per dieną. Dėl jų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku”, – akcentavo pašnekovė. Tai ypač svarbu žmonėms, vartojantiems receptinius vaistus ar turintiems lėtinių susirgimų, nes kai kurios žolelės gali keisti vaistų poveikį.
Žolininkė Andžela Dvarionienė primena tradicijas: „Jos – patikrintos laiko ir naudotos dar mūsų senelių ir prosenelių. Sergant gripu labai tinka aviečių uogų, lapelių ir šakelių arbata su medumi. Taip pat simptomus palengvina ir pipirmėtės”, – aiškino žolininkė. Praktinis patarimas – rinktis arbatas pagal simptomus: imuninę paramą teikiančias su vitaminu C, šildančias su imbieru arba raminančias su mėtų, pankolio ar aviečių lapais.
Namų receptas tiems, kurie nori išbandyti: 5 g imbiero šaknies, 3 skiltelės česnako, 30 ml citrinų sulčių, 1 valgomasis šaukštas mėtų lapelių, 250 ml vandens, šiek tiek medaus. Imbierą nulupame, sutarkuojame, česnako skilteles sutriname ir sumaišome su citrinų sultimis ir mėtų lapeliais. Viską užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome apie 10 min. Tokius mišinius gerkite saikingai ir susilaikykite nuo jų ilgalaikio vartojimo be specialisto priežiūros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.