Sutrikęs virškinimas, sunkumo jausmas skrandyje ar pilvo skausmas yra kasdieniai nusiskundimai, kurie dažnai interpretuojami kaip laikinas diskomfortas po per didelio ar netinkamo maisto. Tačiau kartais šie simptomai gali signalizuoti rimtesnę problemą – skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą. Svarbu atpažinti įspėjamus požymius, suprasti rizikos veiksnius ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.
Kas yra opaligė ir jos simptomai
Opos – tai riboti skrandžio gleivinės pažeidimai, galintys vystytis ir dvylikapirštėje žarnoje. Klinikinė išraiška gali būti įvairi: nuo deginančio, graužiančio skausmo viršutinėje pilvo dalyje iki pykinimo ir rėmens. Kai kuriems pacientams liga gali būti besimptomė tol, kol prasideda kraujavimas arba kiti komplikacijos požymiai.
„Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinė, sezoniškai linkusi kartotis liga. Tai ribotas skrandžio gleivinės pažeidimas arba kitaip – išopėjimas. Opos gali vystytis ne tik skrandyje, bet ir dvylikapirštėje žarnoje. Dažniausias ligos simptomas yra graužiančio, deginančio pobūdžio skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris skrandžio opos atveju sustiprėja pavalgius, o dvylikapirštės žarnos opos atveju atvirkščiai – nevalgius ir nakties metu. Retesni, bet galimi simptomai – pykinimas, rėmuo. Būna ir besimptomės opaligės atvejai, kai fizinių simptomų pacientai nejaučia iki to laiko, kai prasideda kraujavimas iš opos, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo“, – sako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė.
Streso vaidmuo
Stresas yra dažnas virškinamojo trakto sutrikimų provokatorius. Nors diskusijų apie tiesioginį streso ryšį su opomis yra, aišku viena – ilgalaikis ir intensyvus stresas trikdo virškinimo procesus ir skatina funkcinės dispepsijos ar dirglios žarnos sindromo atsiradimą.
„Streso metu visas organizmas mobilizuojamas kovai – galvos smegenyse išskiriama daug kortikotropiną atpalaiduojančio hormono, skatinančio antinksčius gaminti streso hormonus – adrenaliną ir steroidus.
Kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas slopina apetitą, tačiau dėl jo padidėjęs steroidų kiekis sukelia stipraus alkio protrūkius, kai, pavyzdžiui, labai užsinorima saldaus arba sūraus maisto, šokolado. Dėl didelio nervinių ląstelių kiekio bei laimės hormonu vadinamo serotonino gamybos virškinamajame trakte, virškinimo sistema dažnai vadinama antrosiomis smegenimis“, – detalizuoja A. Buivydienė.
Mityba, vaistai ir gyvenimo būdas
Dažna klaidinga nuomonė, kad opas sukelia vien tik netinkama mityba. Iš tiesų, nors greitas, stresingas valgymas ir nesveiki įpročiai gali sutrikdyti virškinimą ir sukelti funkcinę dispepsiją, jie nėra tiesioginė opų priežastis. Kur kas reikšmingesnė yra ilgalaikė tam tikrų vaistų vartojimo praktika.
„Norėdami užtikrinti darnią virškinamojo trakto veiklą, kasdien turėtume surasti laiko reguliariai ramiai ir be telefono rankoje pavalgyti, o ne paskubomis užkandžiauti darbo vietoje. Mėgautis maistu turėtume neskubėdami, pajusdami ką ir kiek valgome, nepersivalgyti. Bėda ta, kad šiuolaikiniame visuotinio skubėjimo ir įtampos pasaulyje dažnai visą dieną nerandame tam laiko ir pagrindinį dienos valgymą atidedame vėlyvam vakarui. Tuomet persivalgome ir pilnu skrandžiu einame miegoti, na, o ryte keliamės burnoje jausdami prastą kvapą, nepailsėję, išvarginti blogų sapnų ar rėmens“, – sako A. Buivydienė.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir net mažos aspirino dozės gali pažeisti gleivinę ir padidinti opų riziką, todėl jų vartojimą reikėtų derinti su gydytoju.
Žalingi įpročiai ir infekcija
Rūkymas žymiai padidina opų riziką ir lėtina gijimą. Alkoholis gali dirginti gleivinę ir didinti kraujavimo riziką, ypač esant esamoms opoms: „Kalbant apie alkoholio vartojimą, jis opaligės greičiausiai nesukels, tačiau skrandžio gleivinės sudirgimui, ūminiam gastritui ar kraujuojančių gleivinės įtrūkimų atsiradimui įtakos turėti gali. Vartojant alkoholį žmonėms, sergantiems šia liga, padidėja kraujavimo iš opų rizika“, – sako A. Buivydienė.
Vienas svarbiausių opų sukėlėjų yra Helicobacter pylori bakterija: ji susijusi su daugeliu dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opų atvejų bei padidina skrandžio vėžio riziką. Diagnozė, gydymas antibiotikais ir gyvenimo būdo korekcijos gerokai sumažina komplikacijų tikimybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei skausmas stiprėja, pasikartoja naktimis, lydimas pykinimo, kraujavimo ar reikšmingo silpnumo, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir sveikesni kasdieniai įpročiai gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.