Kasdien retai susimąstome apie orą, kuriuo kvėpuojame, kol nepastebime nemalonaus kvapo. Tačiau erzinantys kvapai nėra vien estetinis trukdis: Europoje jie oficialiai pripažinti atmosferos teršalais ir gali turėti reikšmingą poveikį tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Lietuvos mokslininkai, vadovaudamiesi Europos gerosiomis praktikomis, kuria vieningą kvapų taršos valdymo sistemą, kuri leistų geriau stebėti ir mažinti šią problemą.
„Kvapų tarša vis dar problema tiek miestuose, tiek užmiesčiuose, ypač gyvenantiems netoli pramoninių objektų, sąvartynų ar atliekų tvarkymo centrų, – sako KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėja dokt. Gailė Pocevičiūtė. Ypač opi situacija Klaipėdoje, kur anksčiau būdavo sulaukiama šimtų skundų per kelias savaites. Taip pat Kauno rajone ar Elektrėnų savivaldybėje prie Kazokiškių sąvartyno.“
Nemalonūs kvapai gali kilti iš įvairių šaltinių: transporto išmetamųjų dujų, pramonės įrenginių, atliekų tvarkymo aikštelių, žemės ūkio veiklos ar net maitinimo įstaigų. Kai kuriems gyventojams toks kvapų fonas yra nuolatinė problema, o ilgalaikis poveikis neapsiriboja vien nuotaikos pablogėjimu — dažnai jis apima miego sutrikimus, sumažėjusį darbingumą ir padidėjusį streso lygį.
„Nemalonūs kvapai taip pat gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, kvėpavimo takų dirginimą, akių perštėjimą, o ilgalaikis jų poveikis, ypač jei kvapai susiję su toksiniais junginiais, gali turėti ir rimtesnių sveikatos pasekmių, tokių kaip kvėpavimo ligos, alergijos, galimi kancerogeniniai padariniai”, – pabrėžia profesorė.
Nuo 2026 metų – griežtesnė kvapų kontrolė
Siekiant efektyviau apsaugoti gyventojų sveikatą, Lietuvoje keičiasi kvapų vertinimo ribos: nuo 2026 m. viršutinė koncentracijos riba bus sumažinta nuo 8 iki 5 ouE/m³. Kvapų intensyvumas šalyje matuojamas olfaktometrijos metodu, kai specialiai apmokyti vertintojai fiksuoja ore jaučiamų kvapų kilmę ir intensyvumą. Taip sudaromas kiek įmanoma objektyvesnis vaizdas apie gyventojams keliamą diskomfortą.
Be to, kvapų kontrolė dažnai susijusi su kitų oro taršos šaltinių mažinimu: pramonės, transporto ar atliekų tvarkymo sektoriuose priimtos priemonės, mažinančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir lakiųjų organinių junginių išmetimus, dažnai sumažina ir nemalonių kvapų sklaidą.
Siekiama sukurti vieningą „kvapų kalbą“
Tarptautinis bendradarbiavimas projekto ATMODOR rėmuose jungia Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos ir Nyderlandų patirtį siekiant sukurti vientisą kvapų valdymo sistemą. Tai apima nuolatinę stebėseną, duomenų skaidrumą ir gyventojų įtraukimą. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, jau nustatyti įpareigojantys kvapų matavimo dažnumo reikalavimai, o Prancūzija skatina gyventojus aktyviai pranešti apie erzinančius kvapus per interaktyvias programas.
„Tikimasi, kad vieningos „kvapų kalbos“ diegimas suteiks gyventojams galimybę efektyviau bendradarbiauti su verslu ir valdžios institucijomis, taip prisidedant prie oro taršos mažinimo, visuomenės sveikatos gerinimo ir atsparesnių bendruomenių kūrimo“, – teigia G. Pocevičiūtė.
Universaliame kvapų žodyne – 23 kvapai
„Nosies kalba“ – specialus uodimo žodynas, kurį įvaldę vertintojai gali tiksliai identifikuoti kvapų šaltinius. Projekte nustatyti 23 baziniai kvapai, suskirstyti į kelis polius, kuriuos lengviau įsiminti per kasdienes asociacijas (maistas, gamta, buitis). Tokia sistematika mažina vertinimo subjektyvumą ir padeda greičiau reaguoti į gyventojų skundus.
Gyventojams rekomenduojama aktyviai pranešti apie nuolat pasikartojančius kvapus, fiksuoti laiką ir vietą, o valdžios institucijoms ir verslui – gerinti taršos leidimų sąlygas, taikyti modernias technologijas teršalams mažinti ir užtikrinti atviresnę duomenų sklaidą. Tik kompleksinės priemonės užtikrins, kad kvapų valdymas būtų ne tik techninis procesas, bet ir reali priemonė gyventojų sveikatos apsaugai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.