Gydytojai ir dietologai jau seniai perspėja, kad saldūs gazuoti gėrimai prisideda prie antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų. Naujausi analizės duomenys iš didelės britų duomenų bazės UK Biobank dar labiau sustiprina šią nuostatą ir kelia rimtų klausimų apie dietinių, t. y. dirbtiniais saldikliais saldinamų, gėrimų saugumą.
Tyrimo apimtis ir pagrindiniai rezultatai
Sujou universiteto doktorantė Lihe Liu, pristatydama savo darbą Europos gastroenterologų kongrese, išnagrinėjo beveik 124 tūkstančių britų įpročius dešimtmečio laikotarpiu. Tyrimo dalyviai pradžioje nesirgo nealkoholine riebaline kepenų liga (NAFLD), tačiau reguliariai vartojo gazuotus gėrimus – tiek tradicinius, tiek dietinius. NAFLD yra būklė, kai riebalai kaupiasi kepenyse ne dėl alkoholio, dažniausiai susijusi su insulino veiklos sutrikimu; tai gali sukelti uždegimą, kepenų funkcijos sutrikimus ir sunkiais atvejais progresuoti iki cirozės.
Analizė parodė aiškią ir reikšmingą tendenciją: viena stiklinė (apytiksliai 250 ml) įprastų saldžių gazuotų gėrimų per dieną padidina NAFLD riziką apie 50 procentų. Dar labiau nuostabu, kad dietinė versija – be cukraus arba su dirbtiniais saldikliais – buvo susijusi su dar didesne rizika, kuri, pasak tyrimo, siekia iki 60 procentų.
Galimi mechanizmai ir citatos
Paaiškinimai, kodėl taip gali būti, yra įvairūs. Įprasti saldinti gėrimai sukelia greitą gliukozės kiekio kraujyje šuolį, skatina kalorijų perteklių ir svorio augimą bei gali didinti šlapimo rūgšties kiekį, kuris susijęs su metabolinių sutrikimų rizika. Dietiniai gėrimai, nors neturi cukraus, gali paveikti organizmą per kitus mechanizmus. Pasak Liu, „kenkia kepenų sveikatai, keičia žarnyno mikroflorą, sutrikdo natūralų sotumo jausmą, skatina potraukį saldumynams ir netgi provokuoja insulino sekreciją“.
„Paneigia plačiai paplitusi nuomonę, kad dietiniai saldūs gazuoti gėrimai yra nekenksmingi“, – pabrėžia tyrimo autorius. Tyrimo duomenys taip pat pabrėžia, kad skaidrumas vartojimo įpročiuose turi didelę reikšmę: net nedidelis, bet kasdienis suvartojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Geriausias sprendimas – paprastas vanduo. Vanduo padeda palaikyti kepenų ir širdies sveikatą, reguliuoja medžiagų apykaitą ir netgi mažina polinkį rinktis saldžius gėrimus. Jei sunku visiškai atsisakyti skaidrumo arba angliarūgštės pojūčio, rekomenduojama rinktis gazuotą vandenį be saldiklių arba nesaldintą žalią ar juodą arbatą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą mitybą, fizinį aktyvumą ir reguliarias sveikatos patikras, ypatingai asmenims su antsvoriu, diabetu ar metabolinio sindromo požymiais.
Šio tipo tyrimai primena, kad produktų etiketės ir rinkodara ne visada atitinka ilgalaikį poveikį sveikatai, tad svarbu priimti informuotus sprendimus ir, esant abejonių, pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.