„Kai einu, ypač prietemoje, kartais pasijuntu kaip girta, susipina kojos, kartais jaučiu galvos svaigimą. Vieni gydytojai sako, kad tai nuo kraujagyslių sklerozės, kiti – kad nuo mažo kraujospūdžio, treti ieško rimtų ligų, įtaria vidinės ausies funkcijos sutrikimą. Nebežinau, ką ir galvoti“, – rašo 63 metų Rima.
Galvos svaigimas ir „pinasi kojos“ – dažnai pasitaikantys simptomai, kurie gali būti tiek gerybinio, tiek rimtesnio pobūdžio. Pacientai juos apibūdina labai įvairiai: sukimosi pojūtis, nestabilumas, silpnumas, neryškus matymas ar trumpalaikis sąmonės aptemimas. Svarbu suprasti, kokie mechanizmai reguliuoja pusiausvyrą ir kokios problemos gali ją sutrikdyti.
Kas tai yra ir kaip veikia pusiausvyros sistema
Pusiausvyros pojūtį užtikrina daugelis organizmo sistemų: vidinė ausis (vestibuliarinis aparatas), rega, raumenys, sąnariai, stuburas ir centrinė nervų sistema. Jei sutrinka bent viena grandis – žmogus pradeda jausti diskomfortą. Dažnai galvos svaigimas ir pusiausvyros problemos eina kartu, nes smegenys gauna prieštaringą informaciją iš skirtingų jutimo šaltinių.
Dažniausios priežastys
Viena dažniausių priežasčių yra vidinės ausies sutrikimai: BPPV (gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo), Menjero liga ar vestibiulinis neuronitas. BPPV sukelia plaukelius ir kristalus vidinėje ausyje, kurie klaidingai aktyvina pusiausvyrą reguliuojančias struktūras. Menjero liga papildomai gali lydėti klausos sutrikimai, ūžimas ausyse ir spaudimo pojūtis.
Kitos priežastys apima migreninį vestibulitą, akustinę neuromą, periferinių nervų neuropatiją, raumenų silpnumą, stuburo bei regos sutrikimus. Svarbu paminėti ir kraujotakos sutrikimus: ortostatinė hipotenzija, širdies aritmijos ar kitos širdies ligos gali sukelti svaigimą, ypač staiga keičiant kūno padėtį.
Kada ieškoti pagalbos
Skubiai kreipkitės į medikus, jei svaigimas prasideda staiga ir intensyviai, kartu pasireiškia stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai, kalbos ar judesių silpnumas – tai gali būti insulto požymiai. Jei simptomai lėtėja bet nuolatiniai, trukdo kasdienybei arba lydimi klausos praradimo ir stipraus pykinimo, reikalinga išsami medicininė apžiūra (gydytojo šeimos gydytojo, otorinolaringologo, neurologo konsultacija ir, esant reikalinga, instrumentiniai tyrimai).
Kas padeda namuose ir prevencija
Paprasti veiksmai gali sumažinti simptomus: lėtai keltis iš gulimos padėties, suteikti pakankamai skysčių, peržiūrėti vartojamus vaistus (kai kurie gali mažinti kraujospūdį ar paveikti pusiausvyrą) ir vengti staigių posūkių. Senstant svarbu stiprinti raumenis, ypač kojas ir liemenį, kad pagerėtų koordinacija ir sumažėtų griuvimų rizika.
Pratimai pusiausvyrai gerinti
Pratimus reikia atlikti saugiai, pradžioje laikantis už atramos. Stovėjimas ant vienos kojos (10 s kiekvienai kojai), pirštai–kulnas (20 pakartojimų) ir nugaros pasukimai padeda lavinti koordinaciją, stiprinti liemens raumenis ir gerinti kraujotaką. Esant rimtesniems sutrikimams, efektyvi gali būti vestibuliarinė reabilitacija pas kineziterapeutą.
Radus priežastį, gydyti reikia tą ligą, kuri sukelia simptomus. Kruopšti anamnezė, fizinė apžiūra ir, esant reikalo, papildomi tyrimai padeda nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.