Ruduo daugeliui žmonių reiškia pokyčius: baigiasi atostogos, grįžtama į darbus ar mokslus, keičiasi kasdienė rutina. Tokie išoriniai veiksniai gali suaktyvinti vidinį nerimą net tiems, kurie kitais metų laikais jaučiasi stabiliai. Pasikeitęs dienos ritmas, didesnis užduočių krūvis ir nežinomybė dėl ateities lengvai sukuria įtampą, kuri palaipsniui pereina į nuolatinį nerimą.
Kodėl ruduo veikia mūsų emocijas?
Rudeninis nerimas dažnai kyla dėl kombinacijos: mažėja saulės šviesos, keičiasi miego režimas, didėja darbo ir mokymosi įsipareigojimai. Psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pažymi, kad nerimą lydi nepatogi emocinė būsena ir vidinis nesaugumo jausmas. „Žmonės neretai pradeda galvoti, kad nespės įvykdyti užduočių, padarys klaidų ar sulauks neigiamo kitų vertinimo. Toks mąstymas dar labiau sustiprina vidinę įtampą”, – aiškina psichoterapeutė. Tokios mintys skatina užburtą nerimo ratą: daugiau minčių – daugiau fizinių simptomų – mažesnė darbingumas ir dar didesnis stresas.
Fiziniai simptomai ir kaip juos atpažinti
Vaistininkė Jurgita Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad nerimas nėra vien emocija – jis turi ir aiškius kūno požymius. „Gali atsirasti intensyvesnis prakaitavimas, rankų drebėjimas, pagreitėjęs širdies ritmas, neretai pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, galvos ar pilvo skausmai, nuolatinis nuovargis. Tokiais atvejais tampa sunkiau susikaupti, atlikti darbus ar net ilsėtis”, – sako vaistininkė. Atpažinimas yra pirmas žingsnis: kai žinosite simptomus, galite imtis konkrečių priemonių juos lengvinti.
Kaip padėti vaikams
Vaikams ir paaugliams pokyčiai dažnai atrodo didesni nei suaugusiems. „Sugrįžus į mokyklą, vaistinėse padaugėja klientų, kurie teiraujasi, kaip vaikams įveikti stresą ir nerimą. Esminis patarimas – tėvams pirmiausia pasirūpinti savo emocine sveikata.” Stabilumas ir aiški dienotvarkė suteikia saugumo. Rekomenduojama palaipsniui keisti miego įpročius, leisti vaikui rinktis smulkius sprendimus (pvz., sąsiuvinius), palaikyti kasdienius ritualus vakarui – ramią pokalbį ar trumpą pasivaikščiojimą.
Psichoterapeutė primena: „Rutina turi susiformuoti nuosekliai. Pavyzdžiui, jei vasarą vaikas vėlai eidavo miegoti, nereikėtų iškart drastiškai ankstinti laiko. Taip pat verta kalbėtis apie tai, kas kelia nerimą: artėjantys kontroliniai darbai, bendravimas su klasės draugais ar kitos baimės. Atviras dialogas padeda vaikui jaustis išgirstam ir lengviau prisitaikyti”, – aiškina ji.
Praktiniai patarimai suaugusiems
Suaugusiesiems svarbu nekelti per didelių lūkesčių iš karto ir planuoti darbus etapais. „Pirmomis savaitėmis normalu jausti nuovargį ar susikaupimo stoką. Svarbu darbus planuotis etapais, užduotis išskaidyti į mažesnius žingsnelius”, – pataria V. Bartkutė-Vyšniauskienė. Be to, padeda geras miegas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Vaistininkė siūlo apsvarstyti papildus kaip magnį, B grupės vitaminus, omega-3 ir vitaminą D, bet primena pasitarti su specialistu prieš pradedant vartoti bet kokius preparatus.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei nerimas trunka kelias savaites, intensyvėja arba pasireiškia stiprūs psichosomatiniai simptomai, verta kreiptis į specialistus. Emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, tad psichologinė pagalba ar psichoterapija gali suteikti efektyvių įrankių įtampai valdyti ir gyvenimo kokybei gerinti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.