Hepatito C kontrolė Lietuvoje pasiekė reikšmingų rezultatų, tačiau išlieka svarbus iššūkis – kaip priversti teigiamą kraujo tyrimą gavusius pacientus laiku kreiptis pas specialistus ir pradėti gydymą. Virusas gali ilgai nepasireikšti simptomais, o ignoruojamas progresuoja iki cirozės ar kepenų vėžio, todėl ankstyvas patekim’as į gydymo grandinę yra gyvybiškai svarbus. Tuo metu, kai vaistai leidžia pasveikti daugiau nei 95 proc. pacientų, sistemos spragos ir socialiniai barjerai trukdo šį poveikį realizuoti.
Programa ir pasiekimai
Nacionalinė hepatito C patikros programa, pradėta 2022 m., apima platesnę gyventojų grupę ir nemokamą antikūnų tyrimą tiems, kurie gimę 1945–1994 metais. Dėl plataus šeimos gydytojų, slaugytojų bei specialistų įsitraukimo pasiekta, kad didžioji dalis tikslinės populiacijos buvo ištirta, o daug žmonių sėkmingai išgydyta. Kaip pažymėjo darbo grupės vadovas prof. Limas Kupčinskas, citata: “Drįsčiau teigti, kad hepatito C patikros programa – viena sėkmingiausių mūsų šalyje įgyvendinamų programų.
Suvienytomis šeimos gydytojų, slaugytojų, gydytojų gastroenterologų ir infektologų pastangomis jau patikrinta 81 proc. 1945-1994 m. gimusių Lietuvos gyventojų populiacijos, apie 1 mln. 450 tūkst. žmonių, naujai diagnozuota ir sėkmingai išgydyta apie 8320 šia lėtine liga sergančių asmenų.
Dabar jie gyvena visavertį gyvenimą, daugelis gal net nesusimąstydami, kad išvengė mirtinos ligos.
Tačiau kaip motyvuoti gydytis tuos, kuriems šeimos gydytojai pranešė apie teigiamą kraujo tyrimo atsakymą ir kurie nesikreipė, nors buvo siųsti pas gydytojus specialistus diagnozės patikslinimui ir gydymui“, – dabartinį iššūkį įvardija LSMU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Limas Kupčinskas, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.
Problemos šaknys ir rizikos grupės
Vienas opiausių iššūkių yra didelis nesikreipiančiųjų skaičius tarp tų, kuriems nustatyti teigiami antikūnų rezultatai. Daug kas priklauso nuo informavimo kokybės, gydymo prieinamumo ir stigma, susijusios su rizikos elgesiu.
Ypač sunku užtikrinti gydymo pradžią rizikos grupėse: asmenims, naudojantiems švirkščiamuosius narkotikus, dalyvaujantiems metadono programose, sergantiems ŽIV arba esantiems laisvės atėmimo įstaigose. Todėl susitikimuose kviečiami priklausomybės centrų, kalėjimų medicinos specialistai, kad būtų surasti praktiniai sprendimai.
Ką daryti toliau: praktinės priemonės
Siekiant padidinti specialistų konsultacijų lankomumą, reikalingas daugiakomponentis požiūris: aiškūs paciento informavimo protokolai, trumpesnis čekavimas specialistų konsultacijai, mobilios klinikos, ambulatorinės gydymo paslaugos priklausomybės centruose ir pataisos įstaigose, taip pat pacientų navigatoriai ir amžiaus grupėms pritaikytos kampanijos. Svarbu mažinti stigma, supaprastinti siuntimo procesus ir užtikrinti, kad gydymas būtų prieinamas be ilgo laukimo.
Hepatito C virusas, atrastas 1989 m., gali laukti 15–30 metų, kol sukels sunkius kepenų pažeidimus. Lietuvoje manoma esant apie 25 tūkst. užsikrėtusių asmenų – tai reiškia, kad tik sisteminė ir orientuota į pažeidžiamiausias grupes veikla leis pasiekti PSO iškeltą tikslą eliminuoti hepatitą C iki 2030 m. Visuomenės sveikatos sėkmė priklauso tiek nuo efektyvių vaistų, tiek nuo gebėjimo įtikinti kiekvieną žmogų, gavusį teigiamą tyrimą, žengti pirmą žingsnį link gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.