Vitamino D trūkumas tampa vis dažnesne problema ir neatpažįstamas ilgą laiką, nes organizmas signalus siunčia palaipsniui. Dėl to svarbu ne laukti ryškių simptomų, o laiku įvertinti riziką, atlikti tyrimus ir, esant reikalo, aptarti korekciją su gydytoju. Vitamino D stoka gali silpninti imunitetą, skatinti infekcijas ir ilgainiui paveikti kaulų bei raumenų sveikatą.
Kodėl vitamino D trūksta ištisus metus?
Organizmas jausti vitamino D trūkumą pradeda ne iš karto su trumpėjančiomis dienomis ir menkesniu saulės spindulių kiekiu, o palaipsniui. Atsargos, susikaupusios vasarą, paprastai išsilaiko tik 2–3 mėnesius, todėl jau rudenį daugelio žmonių kiekiai ima mažėti. Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas – daug laiko praleidžiant patalpose, darbui ir laisvalaikiui naudojant apsaugą nuo saulės ar drabužius – neleidžia pakankamai sintetinti vitamino D net vasarą.
„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai neleidžia organizmui pasigaminti pakankamai vitamino D net ir vasarą.
Todėl šio vitamino trūkumas Lietuvoje vis dažniau nustatomas ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir šiltuoju. Nereti atvejai, kai net vasarą atlikus profilaktinį sveikatos patikrinimą jau matomas sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja Greta KABAŠINSKIENĖ.
Kur gauname vitaminą D?
Pagrindinis šio vitamino šaltinis yra saulės ultravioletinė spinduliuotė, tačiau gauti pakankamai per odą priklauso nuo laiko, vietos, odos tipo ir naudojamų apsaugos priemonių. Iš maisto vitamino D daugiausia yra riebiuose žuvyse (lašiša, skumbrė, silkė, tunas), menkių kepenyse ir kepenų aliejuje, taip pat kiaušinių tryniuose, svieste, riebesniuose sūriuose, tam tikruose grybų rūšyse ir praturtintuose produktuose. Vis dėlto vien mityba dažniausiai nepadengia rekomenduojamos paros normos.
Kada verta tirti ir vartoti papildus?
Tyrimą verta atlikti dar rudens pradžioje – rugsėjį arba spalį – kad nustatyti, ar organizmas turi pakankamai atsargų žiemai.
Ypač svarbu ištirti vitamino D kiekį tiems, kurie daug laiko praleidžia patalpose, turi tamsesnį odos fototipą, yra vyresnio amžiaus, antsvorio arba serga lėtinėmis ligomis. Jei nustatomas trūkumas, gydytojas įvertins reikalingą gydymą: dažnai rekomenduojama papildyti vitaminą D, tačiau dozės ir gydymo trukmė priklauso nuo pradinio lygio ir individualių veiksnių.
Papildai gali būti veiksmingi, bet jų vartojimą geriausia suderinti su sveikatos specialistu. Po pradėtos terapijos rekomenduojama stebėti vitamino D kiekį kraujyje, kad įsitikintumėte, ar dozė tinkama ir ar reikalingos korekcijos.
Simptomai ir prevencija
Vitamino D trūkumas dažnai pasireiškia subtiliais simptomais: nuovargiu, raumenų silpnumu, sąnarių ar raumenų skausmais, dirglumu ar nuotaikos svyravimais. Kad išvengtumėte trūkumo, stenkitės reguliariai būti lauke (kiek leidžia oro sąlygos), įtraukti į mitybą vitamino D turinčius produktus ir, prireikus, pasitarti dėl papildų. Fizinis aktyvumas lauke, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso valdymas papildomai stiprina imunitetą bei bendrą savijautą.
Apibendrinant: nepalikite vitamino D stebėsenos atsitiktinumui – profilaktinis tyrimas ir gydytojo rekomendacijos padės užtikrinti, kad organizmas turėtų pakankamai šio svarbaus vitamino ištisus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.