Nubudus vieną rytą ir pajutus skausmą viršutinėje rankos dalyje, daugelis žmonių pirmiausia galvoja apie sąnarių ar raumenų problemą. Tačiau plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mykolas Udrys atkreipia dėmesį į dar vieną dažną, bet mažai žinomą priežastį: „Didelė tikimybė, kad tai – stipininio nervo užspaudimas. Tiesa, apie tokią būklę prieš išgirsdamas diagnozę būna girdėję nedaugelis“, – sako specialistas.
Kas yra stipininis nervas ir kodėl jis užspaudžiamas?
Stipininis (radialinis) nervas inervuoja didelę dalį viršutinės galūnės paviršiaus ir raumenų. Jo eiga per žastą ir petį reiškia, kad bet koks spaudimas ar ilgesnis raumens įtempimas šioje srityje gali sukelti reikšmingus simptomus. Gydytojas tai apibūdina taip: „Stipininis (radialinis) nervas – vienas pagrindinių rankos nervų, kuris savo eigoje praeina užpakaline žasto dalimi po trigalviu raumenu (tricepsu).
Dažniausiai nervo kompresija atsiranda būtent šioje srityje, – pasakoja M. Udrys. – Pagrindinis šios būklės simptomas – skausmas, kuris dažnai pirmiausia atsiranda peties ir mentės srityje, o vėliau ligos eigoje pradeda sklisti išorine rankos puse žemyn ir susikoncentruoja žasto viduryje.
Skausmą išprovokuoja peties sąnario judesiai: žmogus pastebi, kad nebegali atvesti rankos į šoną, už nugaros – pavyzdžiui, rengiantis ar moterims segantis liemenėlę; pakelti aukštyn – pasiekti aukštai esančius daiktus.“
Typiškai skausmas gali sustiprėti ramybės būsenoje arba naktį, kai žmogus bando surasti patogią rankos padėtį. Tokie simptomai dažnai klaidina tiek pacientus, tiek gydytojus – skausmas interpretuojamas kaip peties sąnario ar rotatorių manžetės problema.
Diagnozė: kodėl būna sunku nustatyti?
Stipininio nervo užspaudimo diagnostika remiasi išsamia anamneze ir kruopščiu klinikiniu ištyrimu. Nėra vieno specifiško tyrimo, kuris visada atskleistų priežastį, todėl kartais pacientams tenka lankytis pas kelis specialistus arba praeiti reabilitacijos kursus be aiškaus pagerėjimo.
Ortopedai neretai nustato peties struktūrinius pakitimus, kurie nebūtinai paaiškina skausmo intensyvumą ar pobūdį, todėl svarbu įvertinti nervų funkciją ir tipinius klinikinius požymius.
Gydymas: nuo pratimų iki chirurgijos
Jeigu liga ankstyvoje stadijoje ir simptomai nėra labai intensyvūs, taikomas konservatyvus gydymas: specialūs pratimai, pečių juostos mankšta, raumenų atpalaidavimo technikos ir gyvenimo būdo korekcijos, ypač miego pozicijos keitimas. Dažniausia šios būklės priežastis yra nepalanki miego padėtis ir lėtinis raumenų pertempimas, todėl paprastos rekomendacijos gali reikšmingai pagerinti būklę.
Jeigu būklė įsisenėjusi ir konservatyvus gydymas neefektyvus, gali prireikti chirurginio sprendimo – nervo atlaisvinimo operacijos. Po tokios intervencijos neuropatinis skausmas dažnai sumažėja arba visiškai pranyksta, o judesių amplitudė gerėja. Net esant peties kontraktūrai, pooperacinė reabilitacija paprastai padeda atstatyti funkciją.
Svarbu kreiptis į specialistą ankstyvoje stadijoje, jeigu pasikartoja skausmas arba atsiranda ribotumas atliekant įprastus judesius, pavyzdžiui, rengiantis. Ankstyva diagnostika ir tikslingas gydymas mažina riziką, kad problema taps lėtinė ir reikalaus sudėtingesnių sprendimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.