Medus dažnai vadinamas skystuoju auksu — jis ne tik saldus, bet ir turi daug organizmui naudingų medžiagų: vitaminų, antioksidantų, mineralų bei fermentų. Tačiau šios gydomosios savybės galioja tik tada, kai medus yra natūralus ir neperdirbtas. Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose bei internetinėse prekyvose daugėja prastesnės kokybės ar dirbtinio medaus, todėl verta žinoti paprastus patikrinimo būdus ir pirkimo rekomendacijas.
Šiek tiek istorijos
Medus buvo vertinamas nuo senovės: jis naudotas ne tik kaip saldiklis, bet ir medicinos priemonė. Jau Hipokratas aprašė medaus naudojimą gydymui, o Pirmojo pasaulinio karo metu medus buvo taikomas žaizdų valymui. Per amžius išbandytos jo gydomosios savybės paskatino medaus gamybos plėtrą, tačiau didėjant paklausai išaugo ir suklastoto arba stipriai perdirbto medaus pasiūla.
Turi būti žiedadulkių
Tarptautinės institucijos, tokios kaip Amerikos Maisto ir Vaistų Asociacija, Pasaulio sveikatos organizacija bei Europos Komisija, pažymi: norint, kad medus būtų laikomas tikru, jame turi būti žiedadulkių. Perdirbimas ar intensyvus filtravimas gali pašalinti žiedadulkes ir kartu sunaikinti naudingus fermentus bei kitus biologiškai aktyvius junginius. Taip pat aukšta temperatūra, naudojama kai kuriuose apdorojimo procesuose, žaloja maistinę vertę.
Kaip atpažinti pigų ir netikrą medų
Yra keletas praktiškų būdų, kaip patikrinti medaus tikrumą namų sąlygomis. Pirmiausia visuomet skaitykite etiketę: jeigu produkto sudėtyje minima gliukozė, fruktozė ar kukurūzų sirupai, tai signalas, kad medus gali būti pridedamas ar pagamintas iš sirupų. Taip pat vertinkite kilmę — medus iš Italijos, Vengrijos, Tasmanijos ar Naujosios Zelandijos dažnai yra patikimesnis, tačiau svarbiausia — aiški kilmės informacija.
Skoniu ir aromatu tikras medus dažnai suteikia gėlių ar augalų natų; pavyzdžiui, grikių medus būna tamsesnis ir sodresnis. Tačiau skonio testas nėra absoliutus rodiklis, todėl derinkite jį su kitais metodais.
Namų bandymai: 1) Kristalizacija – natūralus, nefiltro dintas medus su laiku gali sutirštėti ar sukristalizuoti; 2) Vandens stiklinės testas – įdėjus šaukštą medaus į vandenį, natūralus medus paprastai nenusidrimba ir nusileidžia į stiklinės dugną, o tirpūs mišiniai greičiau ištirps; 3) Jodo testas – lašas jodo ant medaus gali parodyti krakmolo buvimą (medus, nusidažantis mėlynai, gali būti sumaišytas su kukurūzų krakmolu); 4) Šilumos poveikis – kaitinant nedidelį kiekį, natūralus medus praradęs kvapą ir spalvą signalizuoja apie perdirbimą ir priesluoksnį.
Reikėtų paminėti, kad kai kurie testai nėra visiškai patikimi: pavyzdžiui, kristalizacija priklauso nuo medaus rūšies ir laikymo sąlygų. Todėl rimtesniam patikrinimui verta kreiptis į laboratorijas, kurios atlieka melisopalinologinę analizę (žiedadulkių tyrimą) arba cheminius tyrimus dėl pridėtinių saldiklių.
Geriausia medų pirkti iš bitininkų
Patikimiausias būdas gauti kokybišką medų yra pirkti tiesiogiai iš patikrintų bitininkų arba turgeliuose iš vietinių pardavėjų. Lietuvoje, kur bitininkystė yra paplitusi, sezono metu rasti šviežio, neperdirbto medaus paprastai nėra sudėtinga. Po sezono verta atidžiai skaityti etiketes ir vengti itin pigių pasiūlymų, o abejojant — reikalauti kokybės sertifikatų ar analizių rezultatų.
Laikant medų namuose, saugokite jį sausoje, tamsioje vietoje ir nenaudokite aukštos temperatūros, kad išsaugotumėte natūralią jo vertę. Atsižvelgus į šiuos paprastus patarimus, mėgavimasis medumi bus ne tik malonus, bet ir sveikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.