Inkstų vėžys dažnai vystosi be aiškių simptomų, todėl liga lieka nepastebėta ilgą laiką. Neseniai Lietuvos sveikatos apsaugos institucijų sprendimu pacientams, kuriems liga progresavo po pirmos eilės gydymo, pradėtas kompensuoti naujas taikinių terapijos vaistas everolimuzas. Tai suteikia papildomą galimybę stabilizuoti užleistą ligą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Everolimuzas kaip papildoma galimybė
„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad everolimuzas padeda ligoniams, kurie serga šviesių ląstelių inkstų karcinoma ir buvo gydyti pirmos ir antros eilės vaistais, tačiau liga tapo jiems atspari. Dabar, ligoniams skyrę naująjį vaistą, turėsime galimybę vėl stabilizuoti ligą ir ją kontroliuoti“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Everolimuzas priklauso taikinių terapijai, kuri veikia specifinius naviko biologinius kelius, todėl dažnai būna efektyvi pacientams, kuriems įprasta chemoterapija nepadeda. Tokie medikamentai gali prailginti ligos stabilumą ir suteikti daugiau laiko tolimesniam gydymui bei palaikomajai priežiūrai.
Asimptominis ligos pradėjimas ir ankstyva diagnostika
Inkstų vėžys ilgai gali nesukelti ypatingo diskomforto: navikas auga inksto audinyje, o tol, kol neperauga inksto geldelių ar kapsulės, pacientas dažnai nejaučia skausmo. Kartais pirmasis požymis būna kraujas šlapime, kurį žmogus gali nepastebėti arba priskirti kitai priežasčiai. Dėl to apie trečdaliui pacientų liga nustatoma vėlai, kai navikas yra didelis arba plinta į kitas organų sistemas.
Vėžio ankstyva diagnostika ženkliai pagerina išgyvenamumo rodiklius: penkerius metus išgyvena net 96 proc. žmonių, gydytų nuo I stadijos inkstų vėžio. Tuo tarpu IV stadijos ligai penkerių metų išgyvenamumas gerokai mažesnis — tik kas penktas pacientas.
Rizikos veiksniai ir epidemiologija
Lietuva kartu su Estija Europoje pasižymi didesniu inkstų vėžio sergamumu ir aukštesniais mirtingumo rodikliais. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 800 naujų atvejų. „Gal viena iš priežasčių galėtų būti Černobylio elektrinės paskleista radiacija, – tyrimais įrodyta, kad dėl padidėjusios radiacijos daugiau žmonių suserga inkstų ir skydliaukės vėžiu”, – sako specialistas.
Taip pat svarbūs įprasti rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis ir tam tikros profesinės ekspozicijos. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, ultragarsiniai tyrimai ar kompiuterinė tomografija gali padėti diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose.
Gydymo galimybės ir perspektyvos
Metastazavusios ligos atveju tradicinė chemoterapija dažnai būna mažai veiksminga, o radioterapija ir hormoninis gydymas turi ribotą poveikį. Vis dėlto šiuolaikinės gydymo strategijos – taikinių terapija, biologinė terapija ir imunoterapija – leidžia reikšmingai pagerinti išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę net ir išplitusios ligos atvejais. „Esant šiuolaikiniam gydymui, skiriant jį pagal numatytą eiliškumą, galima pasiekti, kad penkerius metus išgyvens 41 proc. pacientų, jei jų liga kelia nedidelę ar vidutinę riziką, o blogos prognozės pacientams – išgyvenamumas gali siekti vos 8 procentus.
Neseniai jų gyvenimas tęsdavosi tik 6–8 mėnesius. Žinoma, kiekvieno ligonio likimas priklauso nuo to, kur atsirado metastazės – jeigu kauluose ar kepenyse, gyvenimo prognozė blogesnė, jei plaučiuose ar limfmazgiuose – geresnė”, – teigia A. Česas.
Specialistai vertina, kad naujuoju kompensuojamuoju gydymu galėtų būti gydomi maždaug šimtas pacientų, kuriems toks gydymas yra tinkamas. „Tai dar viena galimybė šiems ligoniams pratęsti kokybišką gyvenimą”, – tvitina A. Česas.
Visuomenei svarbu didinti informuotumą apie ankstyvus simptomus, skatinti medicininius patikrinimus bei užtikrinti prieigą prie modernių gydymo metodų, kad kuo daugiau pacientų gautų efektyvią ir savalaikę pagalbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.