Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių pasaulyje: kasmet dėl jų miršta apie 17,5 mln. žmonių, o prognozės rodo, kad iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 23 mln. Mokslininkai teigia, kad net 80 proc. ankstyvųjų mirčių nuo šių ligų būtų galima išvengti arba pristabdyti tinkamai koreguojant gyvenimo būdą ir laiku pastebint signalus.
Lietuvoje situacija ypač sunki: mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra gerokai aukštesnis nei ES vidurkis, o sergančiųjų amžius mažėja. Naujausi tyrimai rodo, kad padėtis mūsų šalyje blogesnė tik keliose ES valstybėse. Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas doc. Raimondas Kubilius įspėja, jog privalome rūpintis savo širdies sveikata ir atpažinti rizikos veiksnius anksčiau, kol dar galima užkirsti kelią rimtiems padariniams.
„Mirtys dėl šių patologijų gerokai lenkia antroje ir trečioje vietoje atsiduriančius onkologinius susirgimus, savižudybes bei nelaimingus nutikimus, o globaliu mastu net 31 proc. visų pasaulio mirčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Didžiausia bėda yra ta, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus ir nors jų nejaučiame, daro negrįžtamą žalą mūsų kraujagyslėms. Įprantame su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir jauną žmogų”, – kalbėjo specialistas.
Vieši pavyzdžiai primena šios problemos rimtumą. Kauno meras, po sudėtingos širdies operacijos prisipažinęs, kad ilgai neatkreipė dėmesio į savo sveikatą, ragina neignoruoti signalų ir laiku kreiptis pagalbos. Jis atvirai sakė: „Mažai sportavau, riebiai valgiau, daug rūkiau, esu iš storulių giminės”, – ir pažymėjo, kad pokyčiai gyvenimo būde padėjo pagerinti sveikatą.
Pagrindiniai rizikos veiksniai ir prevencija
Mokslininkai identifikuoja daugiau nei 25 rizikos veiksnius, tačiau lemiamiausi — rūkymas, aukštas arterinis kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.
Šias problemas galima spręsti taikant paprastus, bet veiksmingus žingsnius: mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, subalansuoti mitybą, reguliariai tikrinti kraujo spaudimą ir lipidų rodiklius.
Pasaulinės širdies federacijos rekomendacijos ragina siekti bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos penkis kartus per savaitę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei kreiptis pagalbos metant rūkyti ar keičiant mitybos įpročius. Net mažos kasdienės priemonės — laiptais vietoje lifto, trumpesni pasivaikščiojimai — prisideda prie širdies apsaugos.
Kaip atpažinti miokardo infarkto signalus
Laiku atpažinti simptomai padidina išgyvenimo tikimybę. Svarbiausi požymiai: 1. Spaudimas krūtinėje — veržimas, skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje, kartais plintantis į kaklą, žandikaulį, nugarą arba rankas. 2. Peršalimo ir gripo tipo simptomai – kosulys, švokštimas, kurie gali lydėti širdies funkcijos sutrikimą. 3. Šaltas prakaitas ir galvos svaigimas — staigus prakaitavimas, blyški oda, svaigulys rodo, kad smegenės negauna pakankamai kraujo. 4. Stiprus nuovargis — net menki kasdieniai darbai gali tapti sunkūs. 5. Silpnumo jausmas — sumažėjęs deguonies tiekimas raumenims. 6. Dusulys — kvėpavimo sunkumai, ypač kartu su kitais simptomais, yra rimtas signalas.
Vienas simptomas nebūtinai reiškia infarktą, tačiau pastebėjus kelis požymius būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir iš esmės peržiūrėti gyvenimo būdą. Laiku imtos priemonės gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.