Higienos instituto išankstinėje 2025 metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių ataskaitoje skelbiami aiškūs rodikliai: pernai šalyje mirė 37 491 žmogus — tai 38 asmenimis daugiau nei 2024 metais. Duomenys atskleidžia ne tik bendrą mirčių skaičiaus dinamiką, bet ir mirties priežasčių struktūrą pagal lytį ir amžiaus grupes, kuri yra svarbi sveikatos politikos ir prevencijos priemonių planavimui.
Bendroji mirtingumo struktūra
Daugiausia gyventojų — 51,3 proc. visų mirčių — mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Antroje vietoje pagal mirties dalį yra piktybiniai navikai (21,2 proc.), toliau seka išorinės mirties priežastys (5,8 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,6 proc.). Tokia struktūra rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine viešosios sveikatos problema, o vėžys ir traumos taip pat prisideda prie reikšmingo mirtingumo dalies.
Vyrų mirtingumo ypatumai
2025 m. Lietuvoje mirė 18 212 vyrų — tai 119 mažiau nei 2024 m. Vyrams dažniausiai mirties priežastimi nurodomos kraujotakos sistemos ligos (44,8 proc.). Iš šių atvejų 61,7 proc. sudaro išeminės širdies ligos, 18,8 proc. — smegenų kraujagyslių ligos, o 9,5 proc. — hipertenzinės ligos. Nuo piktybinių navikų mirė 4 342 vyrai; dažniausiai minimi trachėjos, bronchų ir plaučių navikai (19,8 proc.), priešinės liaukos (11,9 proc.) ir skrandžio navikai (7,6 proc.). Pastebima, kad nuo plaučių vėžio vyrų mirė tris kartus daugiau nei moterų.
Išorinės mirties priežastys sudaro 8,5 proc. vyrų mirčių: iš 1 556 tokių atvejų 60,2 proc. buvo nelaimingi atsitikimai (transporto įvykiai, kritimai, nuskendimai, atsitiktiniai apsinuodijimai), o 27,1 proc. — savižudybės. Virškinimo sistemos ligos sudaro 6,2 proc. vyrų mirčių: 1 123 vyrai mirė dėl šių ligų, iš jų 22,3 proc. — nuo kepenų cirozės ir fibrozės, o 21 proc. — nuo alkoholio sukeltos kepenų ligos.
Moterų mirtingumo ypatumai
2025 m. mirė 19 279 moterys, tai 157 daugiau nei prieš metus. Moterų mirčių struktūroje pirmauja kraujotakos sistemos ligos (57,4 proc.), iš kurių 59,7 proc. yra išeminės širdies ligos, 22,7 proc.
— smegenų kraujagyslių ligos, o 11,2 proc. — hipertenzinės ligos. Piktybiniai navikai nusinešė 3 601 moters gyvybę (18,7 proc. visų mirčių tarp moterų), dažniausiai dėl krūties vėžio (15,4 proc.), plaučių navikų (8,1 proc.) ir kasos navikų (7,7 proc.). Virškinimo sistemos ligos užima trečią vietą moterų mirties priežasčių sąraše — nuo jų mirė 975 moterys (5,1 proc.).
Moterys rečiau miršta nuo išorinių priežasčių: 630 atvejų (3,3 proc.), iš kurių 70 proc. buvo nelaimingi atsitikimai, o 16,3 proc. — savižudybės.
Vaikai ir jaunimas
1–17 metų amžiaus grupėje 2025 m. mirė 64 vaikai (43 berniukai ir 21 mergaitė). Pagrindinės šios amžiaus grupės mirties priežastys yra išorinės priežastys (48,4 proc.), piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos vystymosi ydos (14,1 proc.). Ataskaita pažymi, kad nuo 2014 iki 2022 m. šios amžiaus grupės mirčių skaičius mažėjo, 2023 m. pakilo iki 83, o vėliau vėl sumažėjo iki 64 2025 m.
Išvados ir prevencijos reikšmė
Šie duomenys pabrėžia, kad gerinant sveikatos priežiūros prieinamumą, skatinant sveiką gyvenseną ir stiprinant traumos bei savižudybių prevenciją būtų galima sumažinti dalį mirčių. Ypač aktualu taikyti kryptingas prevencijos programas tiek lyties, tiek amžiaus grupių požiūriu: nuo širdies ligų diagnostikos ir gydymo iki tabako kontrolės, alkoholio vartojimo mažinimo ir saugumo priemonių įgyvendinimo, kad mažėtų tiek lėtinės, tiek išorinės mirties priežastys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.