Padidėjęs cholesterolis – dažna, tačiau dažnai nepastebima būklė, kuri ilgainiui gali sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų. Nors daugeliui žmonių šis sutrikimas nėra lydimas skausmo ar aiškių simptomų, tam tikri odos ir vizualūs požymiai gali būti pirmieji signalai, kad organizme kaupiasi riebalai ar lipidų sankaupos.
Kokie požymiai rodo padidėjusį cholesterolį?
Vienas iš dažniausiai minimų ženklų yra mažų guzelių atsiradimas ant rankų, sąnarių ar čiurnų – tai gali būti tendininiai ksantomai, susiję su aukštu MTL (žemo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekiu. Kitas ryškus požymis – gelsvi odos dariniai aplink akis, vadinamosios ksantelazmos. Šie pokyčiai yra vizualūs ir juos dažnai pastebi pacientai arba jų artimieji.
Taip pat gali pasirodyti spuogus primenantys dariniai ant liemens, o retais atvejais delnų raukšlės įgauna gelsvą atspalvį. Rečiau matomas požymis – cholesterolio sankaupos aplink akies rageną (arcus corneae), kurios dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, bet gali atsirasti ir ankstyvoje stadijoje sergantiems šeimine hipercholesterolemija.
Profesoriaus įžvalgos
„Kuo mažesnis jūsų cholesterolio rodiklis, tuo mažesnė kraujotakos ligų rizika“, – teigia Karolinskos instituto Stokholme profesorius Bo Angelinas.
Profesorius nurodo idealias vertes: „Bendras cholesterolio kiekis turėtų būti mažesnis nei 5, MTL cholesterolio kiekis – mažesnis nei 3, trigliceridų – mažesnis nei 2, o DTL cholesterolio kiekis – didesnis nei 1“, – sako B. Angelinas.
Be to, profesorius pabrėžia: „Cholesterolio sankaupos aplink akies rageną gana dažnai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau jos gali atsirasti ir ankstyvoje stadijoje pacientams, sergantiems šeimine hipercholesterolemija“, – pasakoja profesorius.
Kada reikėtų kreiptis ir ką daryti?
„Gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms“ – ši mintis primena, kad net ir be aiškių rizikos veiksnių verta reguliariai tikrinti lipidų profilį. Jeigu pastebite minėtus odos ar akių pokyčius, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, kreipkitės pas šeimos gydytoją ar kardiologą.
Gydytojas paskirs kraujo tyrimus, įvertins riziką ir, jei reikia, skirs gydymą arba gyvenimo būdo pokyčius.
Gyvenimo būdo korekcijos – sveika mityba, mažesnis sočiųjų riebalų vartojimas, daugiau žuvies, daržovių ir maisto, kuriame gausu skaidulų, bei reguliari fizinė veikla – gali reikšmingai sumažinti cholesterolio kiekį. Milijonai pacientų taip pat vartoja statinus, kai lipidų kiekiai negali būti pakankamai sumažinti tik dietos ir fizinio aktyvumo pagalba.
Santrauka
Stebėkite savo kūno signalus: gelsvi dariniai aplink akis, mazgeliai ant rankų ar čiurnų, geltonos delnų raukšlės ar akies ragenos apskritimas gali būti požymiai, kad cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Reguliarūs kraujo tyrimai, šeimos anamnezės žinojimas ir laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti infarkto ir insulto riziką bei gerinti ilgalaikę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.