Anafilaksinis šokas yra ūmi ir potencialiai mirtina organizmo reakcija į alergeną. Net paprastas įgėlimas, suvalgytas riešutas ar vartoti vaistai gali sukelti žaibišką būklę, kuri pažeidžia kvėpavimo takus, kraujotaką, virškinimo traktą ir odą. Kiekviena minutė tokio šoko metu yra svarbi — tinkama ir greita reakcija dažnai lemia išgyvenimą.
Anafilaksinio šoko požymiai
Reikšmingiausia yra gebėti atpažinti pirmuosius simptomus ir nedelsiant veikti. „Po kontakto su žinomu ar potencialiu alergenu reikėtų kurį laiką atidžiai stebėti savijautą. Dažniausiai anafilaksinis šokas ištinka asmenis, alergiškus žiedadulkėms, naminių gyvūnų plaukams ir tam tikriems maisto produktams. Šio šoko simptomai įprastai pasireiškia iš karto po kontakto su alergizuojančia medžiaga. Visgi kartais jis ištinka ir po kelių valandų ar netgi dienų. Pirmieji alerginio šoko simptomai gali būti tik sloga, čiaudulys ir odos bėrimas. Tačiau netrukus pasireiškia ir daug stipresni ženklai“, – įspėja vaistininkė.
Dažni požymiai: stipriai paraudusi ir patinusi oda, niežulys, kvėpavimo pasunkėjimas, kosulys, gerklų tinimas, dusulys, stiprus krūtinės skausmas, svaigulys, pykinimas ir vėmimas. Anafilaksijos atveju gali staiga kristi kraujospūdis ir atsirasti sąmonės netekimo pavojus. Pastebėjus bent kelis nuoširdžiai susijusius simptomus būtina kviesti pagalbą.
Didžiausi alergenai
Tarp dažniausių anafilaksijos sukėlėjų yra vabzdžių nuodai, tam tikri maisto produktai ir vaistai. „Anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai. Todėl lankstu apeikite žiedadulkes, žydinčias pievas ar saldžius vaisius sunokinusius medžius. Čia tikrai sutiksite ne vieną vabzdį, kurio įgėlimas alergijų kamuojamam žmogui, geriausiu atveju, sukels odos sudirgimą, patinimą ar niežulį“, – pataria vaistininkė.
Maistas taip pat dažnai provokuoja sunkią alerginę reakciją. „Dažniausiai anafilaksinį šoką sukelia žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai ir kviečiai.
Galimos ir kryžminės reakcijos, t. y., jei esate alergiškas krevetėms, anafilaksinis šokas gali ištikti ir suvalgius krabų mėsos. Taip yra todėl, kad įsijautrinimas tam tikriems produktams dažnai yra susijęs su įsijautrinimu visiems produktams iš tos pačios ar giminingos kategorijos. Verčiau atsisakyti ir pastarųjų, antraip net vienas kąsnis gali paguldyti į palatą“, – įspėja vaistininkė.
Vaistai, ypač antibiotikai (penicilino grupė) ir kai kurie seruminiai preparatai ar vakcinos, taip pat gali sukelti anafilaksiją. Net mažos dozės kai kuriems žmonėms gali būti pavojingos, todėl svarbu pranešti gydytojui apie ankstesnes alergines reakcijas.
Kaip padėti nukentėjusiajam?
Tinkama pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę. „Pirmiausia skambinkite 112 ir praneškite apie įtariamą anafilaksinį šoką. Jei žinote šoką sukėlusį alergeną, kuo skubiau pašalinkite jį iš patalpos. Nukentėjusįjį paguldykite į horizontalią padėtį, šiek tiek pakelkite jo kojas. Ligoniui skundžiantis pykinimu, paverskite jį ant šono, kad, pradėjęs vemti, neužspringtų. Numaukite jam nuo rankų visus žiedus, apyrankes ir laikrodžius, kad, prasidėjus tinimui, šie nesužeistų. Jei žmogus pradėjo dusti, o skubioji pagalba dar neatvažiavo, pradėkite gaivinimą“, – patarimais dalijasi A. Levickienė.
Taktilinė ir vaistų pagalba turi būti griežtai organizuota: „Pirmoji pagalba alerginio šoko atveju – tai viena ampulė 0,1 % adrenalino tirpalo, suleidžiama į raumenis. Jeigu ampulės nėra po ranka, pasidomėkite, ar nukentėjusysis neturi vaistų nuo alergijos. Būtų gerai suvartoti bent juos, kol atvyks greitoji medicinos pagalba“, – teigia A. Levickienė.
Po atsigavimo svarbu pasikonsultuoti su alergologu, nes anafilaksinio šoko rizika gali padidėti po kiekvieno epizodo. Rekomenduojama turėti adrenalino preparatą ir informuoti artimuosius apie galimą reakciją bei pagalbos būdus: „Jei bent kartą patyrėte alerginį šoką, informuokite savo artimuosius, draugus ar kolegas, kaip jums padėti, kad, ištikus nelaimei, jie galėtų kuo greičiau suteikti pagalbą“, – ragina vaistininkė.
Prevencijai svarbu atidžiai rinktis maistą, vengti žinomų alergenų ir turi būti atsargiems gamtoje, kur gali teks įgėlimas. Nešiokite medicininį pažymėjimą ar vaistus, kad galėtumėte greitai gauti pagalbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.