Bičių įgėlimas dažnai suvokiamas kaip nemalonus įvykis, tačiau bitininkų ir tradicinės medicinos požiūriu jis gali turėti terapinių efektų. Tokią patirtį apibūdina ir patyrę bitininkai, kurie pripažįsta, kad organizmas po žiemos yra mažiau prisitaikęs prie nuodų, tačiau reguliari eksponacija gali sumažinti diskomfortą.
– Bitės įgėlimas nėra malonus, ypač po žiemos laikotarpio, kai organizmas jau atpratęs nuo nuodų, nes bitininkaudamas bitininkas, norėdamas arba nenorėdamas, vis gauna bičių „pasveikinimą“. Tai nėra malonus pojūtis, bet jei prie to pripranti, įgėlimas nebūna toks jau skausmingas. Mes juokaujame – eini į pasimatymą su bitėmis, tai galvok, kad gausi bučinį nuo panelės. Ne įgels – o pabučiuos. Tada bus maloniau.
Kaip veikia bičių nuodai ir kokia jų prasmė
**– Ką daro bičių nuodai?**
– Bičių nuodai per nervų sistemą slenka iki smegenų ir stimuliuoja snaudžiančius arba miegančius smegenų centrus.
**– Ką tai reiškia?**
– Kiekvienas sodininkas žino, kad jei medžio šakos nenupjausi, neataugs pumpurai. Šaka auga auga, nupjovei šaką – žiūrėk, snaudžiantys pumpurai greitai pradeda skleistis ir ataugina mažas šakeles.
**– O kaip tai susiję su žmogaus organizmu?**
– Tokių snaudžiančių centrų yra ir mūsų smegenyse. Esant susirgimui, negalavimui, į šią organizmo vietą elektriniais impulsais siunčiamas signalas iš smegenų. Bet kadangi per kiek laiko signalo perdavimo sistema sulėtėja arba nusilpsta, į smegenis patekę nuodai pradeda stimuliuoti tuos snaudžiančius, miegančius centrus, o tada jie vėl pradeda siųsti signalus į skaudamą arba pažeistą vietą.
Bičių nuodai (venomas) cheminiu požiūriu yra kompleksas peptidų ir baltymų, tarp kurių žinomi melitinas ir apaminas. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali turėti priešuždegiminį ir analgetinį poveikį, tad apiterapija (gydymas bičių nuodais) tradiciškai taikoma nuo sąnarių skausmų, radikulito ir kitų lėtinių uždegiminių būklių.
Tačiau moksliniai duomenys yra nevienareikšmiai, o efektai priklauso nuo dozės, taikymo vietos ir individualios reakcijos.
**– Taigi kokia nuodų nauda?**
– Nuodai stimuliuoja organizmo atsinaujinimą, todėl reikia jų pavartoti. Tik, žinoma, įgėlimas turi būti ne į veidą ar galvą. Geriausia – į sėdmenis. Procedūra nėra maloni, bet verta dėmesio. Pavyzdžiui, geriausi vaistai nuo radikulito – būtent bičių įgėlimas. Tai darau ir sau, ir kaimynai paprašo. Bitę galima paimti ir žiemą – įdedi į stiklainiuką, nuveži į miestą ir panaudoji.
Yra ir gydymas bičių nuodais, bet čia reikia mediko priežiūros, nes žmogus gali būti alergiškas. Tada vasarą, būnant gamtoje, alergiškiems žmonėms reikia turėti vaistų. Mes, bitininkai, visada jų turime.
Praktinės rekomendacijos: jei įgėlė bitė, stingerį reikia kuo greičiau pašalinti, vietą nuplauti, uždėti šaltą kompresą ir, esant stipresniam patinimui ar kvėpavimo sutrikimams, nedelsiant kreiptis į medikus. Asmenims su žinoma anafilaksine reakcija būtina turėti adrenalino inhaliatorių (EpiPen) ir vengti savarankiškos apiterapijos be specialisto priežiūros. Profesionali apiterapija atliekama gydytojo kontroliuojamomis sąlygomis, nustatant dozes ir stebint reakcijas.
Apibendrinant: bičių „bučinys“ gali turėti terapinę vertę, tačiau tai nėra pavojų neturinti procedūra. Atsakingas požiūris, medicininė priežiūra ir informacija apie galimas alergines reakcijas yra būtini kiekvienam, svarstančiam tokį gydymo būdą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.