Vasara tradiciškai siejama su poilsiu, tačiau nauja apklausa atskleidė, kad dalis žmonių planuoja dirbti be atostogų. Tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos, 14 proc. Latvijos ir 9 proc. Estijos gyventojų šią vasarą neplanuoja atostogauti. Daugiau vyrų nei moterų atsisako poilsio, o Lietuvoje ypač dažnai atostogų vengia 20–24 metų amžiaus grupė; geografiškai atostogų atsisakymas šiemet dažnesnis tarp Klaipėdos gyventojų. Apklausa atlikta užsakant draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir vykdant ją „NielsenIQ“; imtis – po 1 600 respondentų kiekvienoje Baltijos šalyje, paklaida – 2,45 proc.
Darbdavių atstovė pabrėžia, kad organizacijose vis dažniau kuriama lanksti darbo kultūra, leidžianti darbuotojams ilsėtis ne tik tradicinei vasarai priklausančiomis savaitėmis. „Darbas be atostogų gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Įmonėje kuriame aplinką, padedančią darbuotojams harmoningai derinti darbo ir poilsio laiką.
Pastebime, kad kolegos nebeima visų atostogų tik vasarą. Populiaru išvykti ilsėtis balandį, gegužę, rugsėjį, kai šiltose šalyse jau galima pajusti vasarą ir dar sutaupyti, nes aktyvusis sezonas būna dar neprasidėjęs arba jau pasibaigęs.
Tai labai padeda didesnėse komandose užtikrinti sklandų darbą vasarą”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žmonių ir kultūros vadovė Baltijos šalims Rasa Rakštelienė.
Gydytojos vertinimas: kodėl neatostogauti pavojinga
Klinikos „InMedica” gydytoja psichiatrė Aurelija Vaitkevičienė įspėja, kad darbuotojo sprendimas neimti atostogų gali turėti rimtų pasekmių. „Visada svarbu įsivardinti priežastis, kodėl apsisprendžiama dirbti be atostogų: dėl noro daugiau užsidirbti, dėl nesugebėjimo laiku susitvarkyti su užduotimis, o gal tiesiog, dėl nepilnavertiškumo komplekso, kai asmuo jaučiasi svarbus tik tiek, kiek sugeba įsitvirtinti ir išsilaikyti darbe”, – sako gydytoja.
A. Vaitkevičienė atkreipia dėmesį, kad pirmieji signalai dažnai pasireiškia darbo našumo sumažėjimu: „Kai tai pačiai užduočiai atlikti reikia daugiau laiko nei įprastai, tai yra signalas, kad darbuotojui būtinas poilsis.
Be to, sutrikęs miegas, vidinė įtampa ir anksčiau džiuginusių pomėgių netekimas signalizuoja apie būtinybę planuoti atostogas”.
Specialistė primena apie perdegimo riziką: miego sutrikimai, nerimas, virškinimo sutrikimai, panikos priepuoliai ir emocinis išsekimas yra realios pasekmės ilgalaikio darbo be poilsio. Ji taip pat mini tolimą, bet įspūdingą pavyzdį: Japonijoje fiksuoti mirties nuo darbo atvejai (terminas „karoshi”), ir nors Lietuvoje tokių atvejų nėra užfiksuota, reikėtų siekti, kad darbuotojai laiku pasirūpintų poilsiu.
Kiek laiko pailsėti ir ką daryti atostogų metu
Gydytoja rekomenduoja periodiškumą: trumpesnės, kelių dienų pertraukos bei ilgesnės – 2–3 savaičių atostogos kartą per metus. „Rekomenduotina bent kartą per metus atostogauti ne trumpiau kaip 3 savaites. Tai yra optimali atostogų trukmė, nes vien „persijungimui” iš darbo į poilsio režimą reikia 5–7 dienų… Žinoma, jis tokiu bus tik tada, kai atostogausite be profesinių įsipareigojimų, žadintuvo, griežto plano ir skambučių iš darbo”, – sako A. Vaitkevičienė. Ji taip pat pataria atostogų metu užsiimti veikla, kuri būtų priešinga kasdienei darbo veiklai, ir vengti profesinių užduočių.
Apibendrinant, neimti atostogų trumpalaikėje perspektyvoje gali atrodyti pelninga, tačiau ilgalaikėje – kenkia sveikatai ir darbo rezultatams. Darbdaviams verta skatinti sveiką poilsio kultūrą, o darbuotojams – planuoti laisvalaikį, kad išlaikytų darbingumą ir gerą emocinę savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.