Vis dažniau tradicinę kavą keičia alternatyvos, gaminamos iš vietinių augalų – morkų šakniastiebių, ąžuolo gilių, varnalėšos ar kiaulpienės šaknų, gudobelės sėklų ar cikorijų šaknų. Tokios „kavos” nėra tik gurmaniškas eksperimentas: jos turi specifinių maistinių medžiagų ir tradicinio žolininkystės žinių, kurios gali padėti stiprinti organizmą, palaikyti virškinimą ar reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Renginiuose ir turgeliuose galima paragauti ir įsigyti įvairių rūšių – tai galimybė pažinti pačios gamtos siūlomas alternatyvas.
Ką reiškia „lietuviška kava”?
„Mūsų lietuviškos kavos būtent kavomis ir yra vadinamos, kadangi tai yra paskrudinti produktai, – sako lietuviškų kavų ir vaistažolių arbatų gamintojų „Anykščių arbatos magija” siela – žolininkas Ramūnas Daugelavičius. – Netradicinės kavos gėrimas yra gaminamas iš kietųjų augalo dalių – šaknų, sėklų, kurios yra sudžiovinamos ir paskrudinamos. Pavyzdžiui, morkų kava yra sudžiovinti ir pakepinti morkų šakniastiebiai. 100 gramų morkų kavos pagaminti sunaudojama 1,4 kg šviežių morkų, tad užplikydami arbatinį šaukštelį morkų kavos jūs „suvalgysite” dvi morkas.”
Tokia išraiška paaiškina gamybos esmę: augalų dalys džiovinamos ir skrudinamos, o paruoštas produktas naudojamas kaip karštas gėrimas. Tai koncentratas – vienas arbatinis šaukštelis gali suteikti daugiau naudingų medžiagų nei vienas porcijos šviežių daržovių.
Morkų, gilių ir varnalėšos poveikis
Morkų kava ypač vertinga dėl beta karotino, vitamino A pirmtako, bei antioksidantų. Tokios savybės prisideda prie odos sveikatos, imuniteto stiprinimo ir regėjimo palaikymo. Gilių (ąžuolo) kava tradiciškai naudojama kaip tonikas – ji padeda atstatyti jėgas po išsekimo, gali prisidėti prie kraujo ir kaulų sveikatos bei palankiai veikti virškinimą.
Varnalėšos šaknų kava verta dėmesio sergantiems cukralige: jose gausu inulino, kuris padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Dėl šios priežasties varnalėšos gėrimai gali būti alternatyva tradicinei kavai, ypač šaltuoju metų laiku, kai organizmui reikalingas papildomas palaikymas.
Kiaulpienė, gudobelė ir cikorija
„Jei žinotume, kiek teigiamų galių turi kiaulpienės, matyt, pievos geltonai nežydėtų… – juokiasi R.Daugelavičius. – Kiaulpienių kava suteikia daug daugiau žvalumo negu kavos pupelių kava, puikiai grąžina jėgas, energiją. Mūsų kiaulpienė yra Rytų medicinos pačių naudingiausių augalų šešetuke. Nėra vietos mūsų organizme, kur kiaulpienė nedarytų teigiamo poveikio: kiaulpienės greitina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą, didindamos virškinimo liaukų sekreciją bei tulžies išsiskyrimą, gydo tulžį, netgi varo kirmėles. Kiaulpienėje esančios medžiagos stabdo bakterijų dauginimąsi, aktyvina apsaugines organizmo galias, valo kraują, tonizuoja, gerina atsikosėjimą, valo šlakus. Vartojama esant kepenų sutrikimams.
Kaip antioksidantas stabdo senėjimą. Grąžina vyriškumą. Literatūroje rašoma, kad kiaulpienė naudinga moterims ir dar labiau – vyrams. Vyrai, gerdami tik kiaulpienės šaknų kavą, kas rytą valgydami lapų salotas, niekada nevarstytų vaistinės durų, teiraudamiesi kokio nors brangaus preparato… Pasak gydytojų, būtų taip paprasta susigrąžinti vyriškumą.”
Gudobelė vadinama širdies augalu: jos preparatai tonizuoja širdies raumenį, gerina kraujotaką ir gali būti naudingi pradinėse širdies bei kraujospūdžio problemų stadijose. Cikorijų kava – kepintų trūkažolių šaknų ekstraktas – raminantis, lėtina širdies ritmą, padeda įsisavinti kalcį ir skatina kepenų detoksikaciją.
Vietinė žaliava ir rankų darbas
„Tik rankomis surinkti, pavėsyje išdžiovinti augalai ir gaminiai iš jų vis labiau vertinami žmonių, norinčių išlaikyti sveikatą, siekiančių apsisaugoti nuo negalavimų ir rimtų susirgimų, – teigia A.Karaliūnaitė. – Visi mano gaminiai yra tik iš Lietuvoje augančių augalų. Visus metus renku žieves, pumpurus, lapus, žiedus, sėklas. Labai džiaugiuosi, kad galiu pasiūlyti tikrai lietuviškas ir rankomis paruoštas žoleles, tepaliukus, raugus, sirupus, augalų ir vaisių tyres, aliejus, pagalvėles, vantas.
Mūsų gimtojoje aplinkoje augantys augalai yra artimi mūsų imuninei sistemai. Gerai atpažįstamos ir įsisavinamos Lietuvos miškų, pievų, pelkių ir ežerų bei upių užutekių augalų pagamintos žmogaus kūnui tinkamos veikliosios medžiagos tikrai niekuo nenusileidžia kažkur pasaulio užkaboriuose išgautoms medžiagoms, o dažnai yra veiksmingesnės ne tik todėl, kad savos, bet ir dėl ypatingų Lietuvos gamtinių sąlygų, kur visa gyvybė turi iškentėti žiemos šalčius, pavasario potvynius, vasaros karščius ir sausrą, rudens darganas.”
Praktinis patarimas: pradėkite nuo mažesnių porcijų ir stebėkite organizmo reakciją, ypač jei turite lėtinių susirgimų ar vartojate vaistus. Natūralūs gėrimai gali papildyti mitybą, bet esminėms ligoms gydyti visada pasitarkite su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.