Vienas žmogus iš dešimties statistiškai per savo gyvenimą susiduria su inkstų akmenimis. Tai reiškia, kad ši problema nėra reta, o jos vystymuisi įtakos turi ir paveldimumas, ir gyvenimo būdas. Mityba gali tiek padėti išvengti akmenų, tiek paskatinti jų susidarymą, todėl apie pagrindines taisykles verta kalbėti aiškiai ir praktiškai.
Kokie akmenys susidaro ir nuo ko priklauso?
„Inkstų akmenys nėra vienodi, jų yra įvairių rūšių, kai kurios rūšys dažnesnės, o kai kurios – retesnės. Jų atsiradimui įtaką daro skirtingas maistas. Vieni dažnesnių – kalcio oksalato akmenys. Kai kurie žmonės žino, kad jiems reikia valgyti mažiau špinatų, rūgštynių, rabarbarų ir kitų produktų, kuriuose yra daug oksalatų“, – sakė V. Kurpienė. Kalcio oksalato akmenys iš tiesų yra dažniausi, o oksalatų gausu tam tikrose daržovėse ir produktuose.
Svarbu suprasti, kad oksalatai gali elgtis skirtingai: dalis jų suyra kaitinant maistą, todėl virti arba kepinti daržoves gali būti naudingiau nei vartoti jas žalias. Taip pat egzistuoja praktinė taisyklė — valgant oksalatų turinčius produktus kartu su kalcio turinčiais maisto produktais, pavyzdžiui, špinatus su varške, dalis oksalatų prisijungia prie kalcio dar virškinimo trakte ir taip mažėja jų patekimo į inkstus tikimybė.
„Yra teorija, jog, jei valgome oksalatus su kalcio turinčiais produktais, pavyzdžiui špinatus su varške, oksalatai su kalciu „susiriša“ iki patekimo į inkstus. Taip tikimybė, kad susidarys akmenys, tampa mažesnė. Taip pat teigiama, kad per didelis vitamino C papildų vartojimas, kai viršijama 1000 mg per dieną normą, gali paskatinti oksalatinių akmenų susidarymą“, – pasakojo dietistė.
Ką reikėtų riboti ir ką skatinti?
Kitas dažnas akmenų tipas – šlapimo rūgšties akmenys. Jie susidaro dažniau vartojant daug raudonos mėsos ir organinių produktų (kepenų, liežuvio, širdies), taip pat tam įtakos turi tam tikros žuvys ir jūros gėrybės, pavyzdžiui, sardinės ar ančiuviai.
Per didelis gyvūninio baltymo vartojimas padidina riziką, todėl mitybos rekomendacijos dažnai ragina balansą tarp augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų.
Alus ir kai kurie kiti alkoholio gėrimai taip pat skatina tam tikrų medžiagų kaupimąsi organizme, didinant akmenų susidarymo riziką.
„Prevencija – gerti daug skysčių, bet tai tikrai neturėtų būti limonadas ar vadinamieji gaivieji gėrimai, kurie iš tiesų visai nėra gaivūs, o tik blogina sveikatos būklę. Pastarieji, netgi atvirkščiai, gali paskatinti akmenų atsiradimą“, – kalbėjo mitybos specialistė. Paprasta ir efektyvi priemonė – vanduo: jis skiedžia šlapimą ir mažina kristalų formavimosi tikimybę. Dažnai rekomenduojama siekti maždaug 2–3 litrų skysčių per parą, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo veiklos, klimato ir individualių poreikių. Lengviausia kontrolė – stebėti šlapimo spalvą: šviesus šlapimas rodo pakankamą hidrataciją.
Galiausiai verta pabrėžti saikingumo principą: tiek jūros gėrybės, tiek tam tikros daržovės yra vertingos mitybos dalys, tačiau viską reikėtų vartoti subalansuotai. Jei yra lėtinės ligos ar specifinės sveikatos problemos, mitybos korekcijas turi rekomenduoti gydytojas ar dietologas pagal individualią būklę.
„Noriu priminti, jog ir jūros gėrybės, ir mano minėtos daržovės yra vertingas pasirinkimas. Tačiau viską valgyti reikia saikingais kiekiais. Jei mąstysime, kad viskas nesveika ir tuos produktus išmesime iš savo raciono, nebeturėsime, ką ir valgyti, o valgyti ir skanu, ir verta. Žinoma, būna įvairių ligų, dėl kurių būtina koreguoti savo mitybą ir vengti tam tikrų produktų ar jų grupių, bet tai turėtų pasakyti gydytojas pagal konkrečia paciento būklę“, – apibendrino dietistė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.