Demencijos prevencija dažnai siejama su sudėtingais tyrimais, tačiau nauji ir paprasti kasdieniai įpročiai gali reikšmingai sumažinti riziką. Gydytojo Nealo Shaho pateikti duomenys remiasi ilgalaikiais tyrimais ir akcentuoja tris veiksmingas priemones: šokius, kofeino vartojimą ir klausos priežiūrą. Šios priemonės veikia skirtingais mechanizmais, tačiau kartu sudaro tvirtą kasdienės prevencijos rėmą.
Šokiai: fizinis judėjimas, protinė stimuliacija ir socializacija
Viena iš labiausiai įspūdingų išvadų – šokiai. Remiantis 15 metų trukmės tyrimu, šokiai gali sumažinti demencijos riziką net 76 proc., o reiškinys pastebimas net tada, jei šokama retai: „vos kartą per savaitę“ gali turėti poveikį. Šokių nauda yra kompleksiška: jie vienu metu suteikia fizinį krūvį, kognityvinę stimuliaciją, reikalingą judesių koordinacijai ir ritmui, bei socialinę sąveiką, kuri pati savaime stiprina emocinę ir psichinę sveikatą.
„Jie suteikia fizinių pratimų ir aktyvumo kartu su kognityvine stimuliacija, nes mąstyti apie savo judesius ir sinchronizuoti ritmą su muzika, be to, tai kartu su socializacija, idealiu atveju grupėje“, – aiškino N.Shahas. Net jei šokiai nėra patys mėgstamiausi, bet koks reguliarus judėjimas yra naudingas: „Yra daug kitų natūralių veiklų, – pabrėžė N.Shahas. – Tiesiog bet koks judėjimas.“
Kava ir arbata: kofeinas kaip prevencinė priemonė
Rytinis kavos puodelis gali būti daugiau nei malonus ritualas. Gydytojas teigia, kad du–trys puodeliai kavos per dieną siejami su demencijos rizikos mažėjimu apie 18–23 proc. Kofeinas gali pagerinti dėmesį ir budrumą, o tam tikri antioksidantai kavoje ir arbatoje turi uždegimą mažinančių savybių, kurios gali prisidėti prie smegenų sveikatos išlaikymo.
„Bėda ta, kad kava be kofeino neveikia, – sakė N.Shahas. – Turite gerti kavą arba juodąją arbatą su kofeinu. Žalioji arbata taip pat tinka.“ Jei kavos negalima vartoti dėl bendros sveikatos būklės, juodoji ar žalioji arbata su kofeinu yra priimtinas pakaitalas.
Svarbu: saikas – per didelis kofeino kiekis gali kelti kitų sveikatos rizikų.
Klausos praradimas: kodėl svarbu laiku gydyti
Negydomas klausos praradimas yra dažnas, tačiau dažnai nuvertinamas rizikos veiksnys smegenų sveikatai. Pasak gydytojo, negydoma klausos problema reikšmingai padidina demencijos riziką. Tyrimai rodo, kad klausos aparatų naudojimas gali sumažinti riziką net 48 proc.: „Vien klausos aparatai sumažina riziką 48 proc.“, – pridūrė jis.
Praktiniai patarimai – reguliarios klausos patikros, ankstyvas gydymas ir, jei reikalinga, klausos aparatų ar kitų priemonių naudojimas. Socialinė izoliacija dėl negirdėjimo gali pagilinti pažintinių funkcijų nuosmukį, todėl klausos priežiūra veikia ir per socialinius mechanizmus.
Išvada: šie trys kasdieniai įpročiai – judėjimas ar šokiai, vidutinis kofeino vartojimas ir aktyvi klausos priežiūra – yra paprasti, bet moksliškai pagrįsti būdai mažinti demencijos riziką. Integruojant juos į kasdienybę galima ne tik gerinti smegenų sveikatą, bet ir didinti gyvenimo kokybę bei socialinę gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.