Tyrėjai Billas ir Judy Guggenheimai, remdamiesi interviu ir daugiau nei 2 tūkst. apklausų, fiksavo pasikartojančius reiškinius, kuriuos gedintys žmonės interpretuoja kaip ryšį su mirusiais artimaisiais. Nors kiekvieno patirtis yra unikali, atsiranda tam tikri modeliai — kvapai, sapnai, elektronikos trikdžiai ir jutiminiai pojūčiai, kuriuos daug kam lengva suprasti kaip žinutes iš mirusiųjų.
Dažniausi požymiai
Staigiai pajuntami pažįstami kvapai. Daug žmonių mini, kad sielvarto metu į patalpą netikėtai sugrįžta mirusio mylimojo kvapas — tualetinis vanduo, kava ar dūmo šleifas. Tokie kvapai dažnai yra trumpalaikiai, bet emociškai stiprūs.
Ryškūs ir realistiški sapnai. Sapnai, kuriuose matomas mirusysis ir kuriuose jaučiamas dėmesys ar ramybė, gali palikti stiprų įspūdį ir suteikti paguodą. Sapnai dažnai pasikartoja per netekties metines ar ypač emociškai sunkiais laikotarpiais.
Keistas elektronikos veikimas. Žmonės dažnai minėjo radijo ar kompiuterio įjungimą, lemputės mirksėjimą arba telefono užsidegimą, kai tuo metu niekas neturėjo tam jokios objektyvios priežasties. Tokius atvejus kai kurie interpretuoja kaip simbolinius signalus.
Monetos ar daiktai netikėtose vietose. Kartais randami maži objektai, primenantys apie mirusį žmogų, arba skambesiai, dainos ir kiti atsitiktinai sutampantys įvykiai, kurie stipriai susiję su prisiminimais.
Gyvūnų elgesys. Augintiniai, reaguojantys į, atrodytų, nematomą buvimą arba atsirandantys prie tam tikros vietos, taip pat minimi kaip dažnas ženklas.
Jutiminiai pojūčiai — prisilietimas ar šiluma. Kai kurie žmonės pasakoja apie trumpalaikius prisilietimo pojūčius ar nepaaiškinamą šilumos bangą, kuri suteikia raminantį efektą.
Mokslinis požiūris
Ne visi šiuos reiškinius laiko dvasiniu kontaktu. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad jutiminės patirtys po netekties gali būti psichologinė reakcija — vadinamieji „netekties haliucinacijos“. 2020 m. žurnale Schizophrenia Bulletin aprašyta, kad 30–60 proc. gedinčių žmonių patiria panašias jutiminės prigimties vizijas ar pojūčius.
Skeptikai pabrėžia, jog daugelis „ženklų“ gali būti sutapimai arba smegenų reakcija į stiprų emocinį stresą.
Ką daryti, jei tai nutinka jums
Tokios patirtys daugeliui suteikia paguodą ir padeda apdoroti netektį. Svarbu pripažinti savo jausmus: užrašyti sapnus, pasidalyti išgyvenimais su artimaisiais ar konsultuotis su specialistu. Jei pojūčiai trikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia baimę ar izoliuoja, verta kreiptis į psichologą ar psichiatrą — profesionalai gali padėti atskirti normalų gedėjimą nuo patologinių simptomų.
Ritualai ir prisiminimų įamžinimas — gedėjimo procesą palengvinančios priemonės. Pamaldos, prisiminimų albumai, kalbos su draugais ar kūrybinė veikla gali padėti įprasminti ryšį su mirusiu žmogumi be tolesnio sukrėtimo.
Galiausiai, nepaisant paaiškinimų, daugelis žmonių vertina šias patirtis kaip raminančias. Ar jas laikyti dvasiniu kontaktu, ar psichologine reakcija — kiekvienas sprendžia pats. Svarbiausia, kad patirtis padėtų judėti gedėjimo procese ir nepridarytų žalos kasdieniam gyvenimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.