Virusiniai hepatitai gali pažeisti kepenis įvairiais būdais – nuo trumpalaikės uždegiminės reakcijos iki lėtinių procesų, vedančių į cirozę ir organų nepakankamumą. Dažniausiai minimi A, B ir C tipų hepatitai skiriasi perdavimo būdais, sunkumu ir gydymo galimybėmis, todėl svarbu suprasti, kada liga yra trumpalaikė ir lengvai išgydoma, o kada gresia rimti komplikaciniai scenarijai.
Kokie virusai ir kaip jie plinta
„Virusas A – praeinantysis virusas, vadinamas infekciniu hepatitu. B ir C hepatitai – sunkesni. Jie įgyjami hematogeniniu keliu: per vaistus, užkrėstą donorinį kraują. Šiuos hepatitus reikia gydyti vaistais. Jeigu nesigydoma – sukeliama kepenų cirozė. Kartais reikia atlikti kepenų transplantaciją“, – teigia chirurgas.
Hepatitas A dažniausiai plinta per užterštą maistą arba vandenį ir dažnai siejamas su kelionėmis į tam tikras šalis; jis gali būti užkrečiamas ir oro lašeliniu būdu. Daugeliu atvejų A tipo hepatitas praeina savaime ir visiškai išgydomas. Tuo tarpu B ir C tipų hepatitai perduodami per užkrėstą kraują, per adatas, kraujo produktus ar perinataliai, todėl jų prevencija remiasi saugia injekcijų praktika, kraujo patikra ir skiepijimu (B tipo atveju).
Diagnozė, lėtinė eiga ir gydymo naujovės
„Virusai tarpusavyje skiriasi pagal komplikacijos sukėlimą, tam tikrus patogenezinius mechanizmus“, – teigia K. Strupas. Diagnozė paprastai pradedama ištyrus kepenų fermentus (ALT, AST), atlikus ultragarsinį pilvo organų tyrimą ir specifines virusines serologijas ar molekulinius tyrimus, nustačius viruso tipą.
„Nustačius hepatitą, kurio pirminiai simptomai yra pageltimas, prasideda tipavimas. Gydymas prasideda tik tada, kai nustatoma, kokio tipo virusiniu hepatitu ligonis serga“, – teigia gydytojas. Pastaraisiais metais atsiradę veiksmingi vaistai ypač hepatitis C gydyme leidžia daugeliui pacientų visiškai išgydyti infekciją ir net sumažinti transplantacijos poreikį, jei diagnozė nustatoma laiku.
Kada prireikia transplantacijos ir prevencija
„Kiekvienas susirgimas medicinoje turi tokį terminą: lėtinė eiga iki momento, kai jis išsiskleidžia.
Tarkime, imunitetas nusilpsta, žmogus serga kitomis ligomis, tada virusas išsiskleidžia. Viruso nešiotojų yra, ne vien tik hepatito. Kai virusas išsiskleidžia, tai pagrindinė to priežastis – susilpnėjęs imunitetas“, – teigia chirurgas.
Transplantacijos reikalingumas dažniausiai nustatomas tik esant pažengusiai cirozei arba ūminiam kepenų nepakankamumui. „Jeigu sergama kepenų ciroze, šios ligos gydymas prasideda anksčiau. Kepenų transplantacija būna tada, kai gydymas – neefektyvus. Yra žmonių, kurie ateina sirgdami kepenų ciroze: pageltę, išsipūtusiais pilvais“, – teigia gydytojas. Skubios transplantacijos atliekamos ir ūminėms apsinuodijimų arba staigios kepenų funkcijos nutrūkimo situacijoms.
Praktiniai patarimai ir ką daryti
„Tai pagrindiniai dalykai, kurie padės nesirgti įvairiomis ligomis, taip pat ir kepenų. Jeigu suskaudo po dešinio šonkaulio lanku, skausmas nepraeina savaitę, ar dvi, tai teisingiausias sprendimas – nueiti ir pasitarti su gydytoju, kad atliktų kraujo tyrimus ir ultragarsinį pilvo ištyrimą, paimtų kepenų fermentus“, – teigia K. Strupas. Be diagnostikos, svarbiausi prevencijos elementai – skiepai (kur tai įmanoma), saugios injekcijos ir procedūros, atsakingas vartojimas medikamentų, alkoholio vengimas bei sveikas gyvenimo būdas.
Laiku atlikti tyrimai ir gydymas gali užkirsti kelią ligos pažengimui ir transplanto poreikiui, todėl nerizikuokite – kreipkitės į gydytoją, jei pastebite pageltimą, nuolatinį skausmą ar kitus kepenų funkcijos sutrikimo požymius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.