Situacijos apžvalga
Ilgalaikė Lietuvos gyventojų sveikatos tendencija kelia rimtų įspėjimų: fizinis aktyvumas mažėja, vaikų fizinė būklė prastėja, o tai ilgainiui atsispindės sergamumo rodikliuose. Ekspertai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių priemonių, galinčių užkirsti kelią daugeliui lėtinių ligų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
– Kodėl lietuviai vis dar nesupranta, kad reikia rūpintis savimi ir judėti?
– Mes to nesuprantame. Faktai akivaizdžiai rodo, kad fizinis aktyvumas yra viena iš priemonių, kuri padeda gyventi sveikai, padeda ilgiau ir kokybiškiau gyventi. Būtų galima vardyti daugelį ligų, nuo kurių apsaugo būtent fizinis aktyvumas.Galbūt žmonėms trūksta supratingumo ar sveikatingumo raštingumo, gal motyvacijos, kad žmonės suvoktų, kad tik nuo jų priklauso labai didelė dalis sveiko ir kokybiško gyvenimo. Atrodo, kad apie tai labai daug kalbame ir viską grindžiame faktais, darome tyrimus, viskas akivaizdžiai įrodoma, bet kažkodėl tai nevyksta.
Ką rodo tyrimai ir kodėl tai svarbu
– Ką rodo naujausi tyrimai?
– Jeigu žiūrėtume kelių dešimtmečių perspektyvoje, tai visa situacija tik blogėja. Fizinis aktyvumas, fizinė būklė ir fizinis vaikų pajėgumas mažėja. Baisu ir tai, kad tų vaikų būklė, kurių šiuo metu fizinis aktyvumas yra mažesnis, tik blogės, jie rizikuoja sirgti dar įvairesnėmis ligomis, kai jie bus suaugę. Lietuva pirmauja Europoje pagal širdies ir kraujagyslių sistemos ligų skaičių. Tai reiškia, kad situacija tik blogės, o tyrimai, kurie buvo padaryti prieš dešimt metų, taip pat rodo, kad situacija blogėja. Daugėja nutukusių vaikų, mažėja vaikų širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas. Situacija tik prastėja.
Mokyklos ir šeimos vaidmuo
– O kur yra problema?
– Jeigu kalbėtume apie kūno kultūros pamokas, mes vėl atsiliekame nuo daugelio Europos šalių.
Dabar yra priimtas įstatymas, kuriame yra numatomos trys privalomos fizinio aktyvumo pamokos, bet tik nuo šeštos klasės prasidės to įstatymo vykdymas, o dabar yra privalomos dvi pamokos. Kitos Europos šalys turi po penkias ar keturias pamokas per savaitę. Vaikams reikalingas kasdienis aktyvumas. Pagal PSO tyrimus, bent valandą vaikui reikia būti aktyviam. Vaikas turėtų judėti ir namie, ir lauke, bet aktyvumas mažėja. Pavyzdžiui, tik apie 30 proc. paauglių yra pakankamai aktyvūs.
Šeimos įpročiai ir mokytojų kompetencijos taip pat lemia rezultatus. Jei tėvai neskiria laiko judėjimui ar patys nėra aktyvūs, vaikai dažnai nesilipdo į sportinę veiklą. Be to, dalis mokytojų, vedančių kūno kultūros pamokas, neturi reikiamų kompetencijų, o pati pamokų svarba kartais neįvertinama tiek mokyklos, tiek tėvų lygmenyje.
Priemonės ir rekomendacijos
– Ką keičia fizinis aktyvumas ir nuo ko reiktų pradėti?
– Keičia labai daug, vien jau pradedant prevencija nuo daugelio ligų. Fizinis aktyvumas apsaugo nuo daugelio lėtinių ligų. Sportas disciplinuoja, duoda valios. Žmogus tampa kitokiu. Privalumų yra labai daug.
– Kokios efektyviausios skatinimo priemonės?
– Yra reikalinga politika, turėtų būti priimti sprendimai, kurie priverstų žmones būti aktyviais. Žinoma, reikėtų pradėti nuo mokyklos. Deja, pas mus ir vyresnio amžiaus žmonės nėra pakankamai aktyvūs, o tai jie perduoda vaikams. Tai reiškia, kad pas mus nėra tos tradicijos būti aktyviais. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse daugelis tėvų sportuoja su savo vaikais. Tyrimai rodo, kad mūsų šalyje tėvai nepraleidžia pakankamai laiko su savo vaikais, o ką jau kalbėti apie sportą kartu. Tikrai didelė problema ir ta, kad mūsų šalyje mokytojai patys veda fizinio aktyvumo pamokas, nors jie neturi reikiamų kompetencijų.
– Bet kur yra problema? Nurodytos net gairės, ką reiktų daryti, bet į jas tarsi nekreipiamas dėmesys.
– Sveikintina, kad yra gairės, bet jos ir lieka gairėmis. Taip pat yra aptarinėjamas ir priemonių planas. Aš labai džiaugčiausi, jeigu tai būtų įgyvendinta. Visada svarbu, kaip tos gairės yra įgyvendinamos. Jeigu mes plano laikysimės ir nuspręsime, kad tai svarbu, tada bus geriau. Yra nemažai institucijų, kurios už visą tą įgyvendinimą yra atsakingos. Labai svarbus yra bendras tarpinstitucinis įsiklausimas. Jeigu jis bus, galbūt pavyks įgyvendinti planus.
– Gal reikia imtis ne dokumentų kūrimo, o kitų priemonių?
– Nežinau, ar reikia imtis netradicinių priemonių, turbūt labiau verta būtų imtis tradicinių ir jau išbandytų priemonių, kurios išbandytos kitose šalyse. Yra daug šalių, kurios įgyvendino savo projektus ir programas. Tai, pavyzdžiui, skandinavai. Ten įvyko kažkoks stebuklas ir labai daugelis žmonių užsiima fiziniu aktyvumu. Gerų pavyzdžių yra ir Slovėnijoje, Vengrijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.