Jaunos vilnietės Vaidos patirtis primena, kad net menkas, ilgiau nepraeinantis simptomas gali slėpti rimtą ligą. Kelerius mėnesius trukę užkimimai ir pasikartojantys balso sutrikimai paskatino gydytojų tyrimus, po kurių paaiškėjo – balso stygų vėžys nulinėje stadijoje. Per šešis mėnesius moteriai teko atlikti tris operacijas dėl pasikartojančių piktybinių darinių.
Kelias iki diagnozės ir operacijos
Nors diagnozė buvo ankstyva, gydymo procesas nebuvo lengvas: operacijos, laukimas rezultatais ir baimė dėl galimų chirurginių pasekmių privertė permąstyti gyvenimo prioritetus. „Dar iki šiol prisimenu šoką, kai laukdavau savo vizito pas gydytoją. Aplinkui – žmonės su įvairiomis gerklės vėžio stadijomis, kai kuriems – išpjautos trachėjos ir likusios atviros ertmės prie kaklo. Bijojau, jog ir man taip nutiks, svarstydavau, kaip reiktų paslėpti tokios operacijos padarinius“, – pasakoja Vaida.
Balso pokyčiai ir kasdienė adaptacija
Nors po operacijų balsas palaipsniui grįžo, jis nebebuvo toks pat kaip anksčiau. Pacientai, išgyvenę operacijas balso srityje, dažnai susiduria su ilgalaikėmis pasekmėmis: nuolatiniu prikimimu, sumažėjusiu tembru ar greitesniu balso užnurkimu kalbant. „Dabar aš visada šiek tiek prikimusi. Dažnai sulaukiu klausimų, ar esu peršalusi, ar sergu“, – sako vilnietė. Tokie pokyčiai ne tik veikia kasdienį bendravimą, bet ir gali turėti įtakos profesinei veiklai, jeigu darbas susijęs su viešu kalbėjimu ar telefonu.
Finansinė našta ir socialinė parama
Ligą lydėjo ir didelis finansinis krūvis. Vaida pasakoja, kad per gydymo laikotarpį neteko dalies pajamų ir privalėjo remtis šeimos parama: „Per tą pusmetį iš viso nedirbau kelis mėnesius, tad teko gauti kelis nepilnus atlyginimus. Žinoma, gavau ligos pašalpą, tačiau tai nebūtų kompensavę patirtų išlaidų, jeigu nebūčiau gyvenusi su tėvais“. Ši patirtis atkreipia dėmesį į tai, kad gydymo išlaidos ir prarastos pajamos gali greitai pabloginti šeimos finansinę padėtį.
Skaičiai, prevencija ir draudimas
„Žmonės kasdien sužino įvairias kritinių ligų diagnozes, netikėtai bet kurį gali ištikti insultas, infarktas ar vėžinis susirgimas. Ko gero nemaža visuomenės dalis esame turėję panašių situacijų savo aplinkoje ir žinome, kokie sunkūs tai išgyvenimai“, – sako Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų, o sergančiųjų skaičius siekia apie 80 tūkst. Tuo tarpu 2018 m. buvo užfiksuota per 19 tūkst. insultų ir 16,5 tūkst. miokardo infarktų.
„Sunkiai susirgus labai svarbus tampa finansų klausimas – dažnai žmonės nebegali dirbti, vadinasi, sumažėja gaunamos pajamos, o gydymas reikalauja papildomų išlaidų. Daug sunkiau kovoti su liga, kai turi galvoti, iš ko nusipirkti vaistų, vitaminų ar kaip tuo metu pasirūpinti vaikais, šeima“, – sako A. Bakšinskas. Specialistai rekomenduoja apsvarstyti kritinių ligų draudimą, kuriuo padengus bent kelių mėnesių pajamas, galima sumažinti finansinį stresą sunkiausiu metu.
Svarbiausia – neignoruoti ilgalaikių balso pakitimų: ankstyva konsultacija pas ausų, nosies ir gerklės specialistą, laiku atlikti tyrimai ir, prireikus, operacija gali užtikrinti geresnę prognozę ir mažesnį gyvenimo kokybės sutrikdymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.