Pacientės patirtis: kai vaistai nepadeda, sprendimas slypi gyvenimo būde
Prieš porą metų Liudmila atvyko į skausmo kliniką praktiškai nevartodama gyvenimo džiaugsmo — skausmas nualino tiek, kad ji neteko svorio ir ėmė prarasti kasdienės veiklos galimybes. „Turiu problemų su stuburu, jį tuo metu man taip skaudėjo, kad net numečiau 10 kg“, – sako pacientė. Jos istorija iliustruoja, kaip lėtinis skausmas gali pamažu pavergti žmogaus gyvenimą ir sukelti tiek fizinių, tiek psichologinių problemų.
Liudmila prisipažįsta, jog ilgą laiką galvojo, kad problema bus išspręsta vien vaistais, tačiau realybė pasirodė kitokia: „Visai neturėjau apetito, gėriau vaistų nuo skausmo, todėl pradėdavo skaudėti skrandį. Negalėjau nieko valgyti. Nebuvo jokio gyvenimo. Pradėjus čia lankytis, pagaliau gavau pagalbą, man numalšino skausmą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad čia dirba profesionalai, jau antri metai, kai čia lankausi. Dabar su skausmu jau galiu gyventi“, – pasakojo pacientė.
Procedūros, reabilitacija ir paciento vaidmuo
Skausmo klinikose taikomos įvairios priemonės — nuo medikamentų korekcijos iki invazinių intervencijų. Kai kuriais atvejais procedūros gali būti skausmingos, tačiau jos suteikia reikšmingą pagerėjimą, leidžiant pacientui grįžti į kasdienį gyvenimą ir efektyviau naudotis reabilitacijos priemonėmis. „Dauguma besikreipiančių į mus skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti kitais būdais – vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras. Dažniausiai kreipiasi dėl nugaros, kaklo, krūtinės, o ypač dažnai – dėl juosmens skausmo“, – į dažniausiai pasitaikančius skausmo sindromus dėmesį atkreipia Skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus.
Profesionali priežiūra dažnai remiasi komandiniu darbu: be anesteziologų, reikalingi neurologai, reabilitologai, psichologai ir slaugytojai. Psichologinė pagalba kartais tampa esminiu komponentu, nes ilgalaikis skausmas slopina motyvaciją ir didina depresijos riziką.
Prevencija ir kasdieniai pokyčiai
Liudmila akcentuoja aktyvumo svarbą: „Stengiuosi užsiimti mankšta, plaukioju baseine, vengiu netinkamų svorių savo stuburui ir net nebevartoju [vaistų nuo skausmo].
Manau, labai svarbu, kad ligonis pats stengtųsi sau padėti. Niekada nesportavau, dėl to dabar susiduriu su tokiomis problemomis. Kartais susimąstau, kaip bus su jaunąja karta, žmonėmis, kurie nuolat sėdi prie kompiuterių. Vyresnioji karta kovoja su tokiais skausmais. O kaip bus jums, aš nežinau“, – mintimis dalijosi Liudmila.
Gydytojai taip pat pabrėžia, kad pacientų lūkesčiai kartais yra nerealūs: „Daug kas galvoja, jog ateis, išgers piliulę, ir jų skausmas praeis. Deja, taip nėra. Turi būti didelis darbas ir iš paciento pusės, nuolatinis sportas, mankštos, psichologinis nusiteikimas“, – sakė gydytoja prof. Jūratė Šipylaitė. Tai reiškia, kad ilgalaikė sėkmė dažnai reikalauja gyvenimo įpročių keitimo ir nuolatinės saviugdos.
Galiausiai svarbu prisiminti, kad prieigos prie specializuotos pagalbos Lietuvoje kartais ribotos, o eilės gali būti ilgos. Vis dėlto tais atvejais, kai įprastos priemonės nepadeda, specializuota skausmo klinika suteikia galimybes sumažinti vaistų poreikį, pagerinti funkcinę būklę ir atkurti kasdienį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.