Maisto sukeliama alergija tapo viena dažniausių šiuolaikinių sveikatos problemų, apie kurią kalba gydytojai ir pacientai visame pasaulyje. Medicinos mokslų daktaras, gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad tam tikri produktai dažniau sukelia alergines reakcijas, todėl svarbu suvokti skirtumus tarp alergijos ir nealerginės maisto netoleravimo bei žinoti, kaip elgtis pastebėjus simptomus.
Alerginių reakcijų pagrindai
„Jei atsiranda, alergija maistui vaikams dažniausiai pasireiškia nuo 0 iki 3 metų. O augant, daugeliui vaikų ji palaipsniui išnyksta. Suaugusiems žmonėms alergija maistui tam tikriems produktams pasireiškia kur kas rečiau.” Remiantis specialisto pastebėjimais, dažniausiai alergiją sukelia keli pagrindiniai produktai. „Dažniausiai alergiją maistui sukelia šeši maisto produktai (didieji alergenai): karvės pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai ir kviečiai”, – atskleidžia V. Urbonas.
Alerginės ir nealerginės kilmės maisto netoleravimas
Skirtis tarp alerginės ir nealerginės reakcijos yra esminė tiek diagnozei, tiek gydymui. „Ne alerginės kilmės maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais – prasideda vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dujų kaupimasis. Tik labai retais atvejais jis pasireiškia ir kitų organizmo sistemų pažeidimu. Tuo tarpu, dėl maisto alergijos dažniausiai nukenčia žarnynas, oda, retais atvejais – kvėpavimo sistema. Kartais žarnynas gali likti nepažeistas, gali atsirasti odos pažeidimų (atopinis dermatitas)”, – aiškina gydytojas. Alergija dažnai aptinkama pagal kraujo tyrimus, odos dūrio testus arba išsamų anamnezės vertinimą, o netoleravimas reikalauja kitokio požiūrio – dažnai tai yra fermentų trūkumo ar absorbcijos sutrikimo pasekmė.
Laktozė ir glitimas: dažniausi netoleravimo pavyzdžiai
„Laktozė – tai pieno cukrus, esantis beveik visų žinduolių piene ir jo produktuose. Deja, ne visų žmonių žarnyne yra pakankamai fermento, kuris skaido pieno cukrų. Tuomet gelbėja specialiai paruoštas pienas ir jo produktai, kurie neturi laktozės”, – paaiškina gastroenterologas.
Prekybos tinklai pastebi augančią be laktozės produktų paklausą, o tai leidžia vartotojams lengviau prisitaikyti prie mitybos pokyčių.
Kalbant apie glitimą, specialistas įspėja: „Kviečių, rugių ir miežių baltymo – [glitimo] – netoleruoja nemažai žmonių. Šis baltymas gali sukelti net tris skirtingas ligas – maisto alergiją, celiakiją, jautrumą glitimui ne dėl [celiakijos].” Celiakija reikalauja griežtos ilgalaikės dietos ir medicininio stebėjimo, tuo tarpu jautrumas glitimui gali būti lengvesnis, bet irgi sukelia reikšmingą diskomfortą.
Praktiniai patarimai: stebėkite kūno reakcijas po valgio, konsultuokitės su šeimos gydytoju arba gastroenterologu, atlikite rekomenduojamus tyrimus prieš pradedant riboti mitybą. Kvalifikuota diagnostika leidžia išvengti nereikalingo maisto vengimo ir užtikrinti subalansuotą, saugią mitybą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.