Remiantis Sodros duomenimis, gegužę kai kurios Lietuvos įmonės mokėjo tokius vidutinius atlyginimus, kurie kai kuriems darbuotojams per vieną mėnesį leidžia uždirbti daugiau nei kiti per visus metus. Tokie skaičiai išryškina ne tik dideles atlyginimų atotrūkio galimybes tarp įmonių, bet ir faktorių, lemiantį aukštus vidurkius – dažnai tai susiję su mažesnėmis darbuotojų grupėmis ir specifiniais mokėjimais.
Kur atlyginimai išsiskiria?
Daugiausiai vidutiniškai po apie 20 tūkst. eurų iki mokesčių gegužę mokėta bendrovėje „Avitela trade“, kuri valdo buitinės technikos parduotuves. Šioje Estijos verslo valdomoje įmonėje dirbo tik apie šeši darbuotojai, tad vidurkis smarkiai priklauso nuo kelių didesnių mokėjimų. Pagal standartinius skaičiavimus į rankas tai galėtų reikšti maždaug 12,1 tūkst. eurų per mėnesį vienam darbuotojui, kas daugiau nei per metus uždirba minimalų atlyginimą gaunantis žmogus.
Tokie atvejai nėra izoliuoti. Klaipėdos bendrovės pateko į 50-uką: statybinės technikos ir įrangos gamintoja „Terra infrastructure” šešiems darbuotojams mokėjo apie 15,3 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą, o logistikos paslaugų įmonė „Bright logistic solutions“ (9 darbuotojai) – apie 13,9 tūkst. eurų. Kita veikla – automobilių dalių surinkimo įmonė „Proton Engineering Lithuania“ – vienam darbuotojui mokėjo apie 10,8 tūkst. eurų.
Sektoriai ir priežastys
Aukšti vidutiniai atlyginimai dažnai sutelkti į mažas, specializuotas įmones arba įmones, kuriose dirba nedaug žmonių, tačiau mokami didesni vadovų ar specialistų atlyginimai. Taip pat didesni vidurkiai gali atsirasti dėl vienkartinių išmokų, premijų ar kitų neperiodinių mokėjimų, kurie padidina mėnesio statistiką. Dideli atlyginimai matomi tiek prekybos tinklų valdytojuose, tiek technologijų atstovybėse ir logistikos įmonėse.
Gegužę didžiausios vidutinės algos šalyje fiksuotos įmonėje, valdančioje parduotuvių tinklus (apie 50 tūkst. eurų vidurkis), technologijų atstovybėje (apie 36 tūkst. eurų) ir krovinių pervežimo versle (apie 35 tūkst.
eurų). Tačiau svarbu pabrėžti: tai yra bruto sumos prieš mokesčius ir skaičiuojamos vidurkio principu, apimančiu tiek visą, tiek ne visą mėnesį dirbusius darbuotojus.
Ką tai reiškia darbuotojams ir rinkai?
Tokių duomenų sklaida padeda suprasti atlyginimų nelygybę ir sektorių skirtumus, tačiau neatspindi visos tiesos apie darbuotojų gyvenimo lygį. Aukšti vidurkiai gali klaidinti, jeigu juos suvokiame be konteksto – svarbu žinoti darbuotojų skaičių, darbo pobūdį, vienkartines išmokas ir mokesčių struktūrą. Policijos, valdžios institucijų ir visuomenės diskusijose tokie skaičiai neretai įkvepia klausimus apie atlyginimų skaidrumą, darbo sąlygų palyginamumą bei regioninę socialinę apimtį.
Galutinė išvada – nors kai kurios įmonės moka įspūdingas mėnesines sumas, vidutinis atlyginimas vis dar labai priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio ir pasitaikančių vienkartinių išmokų, todėl statistikai būtinas platesnis kontekstas ir atidus interpretavimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.