Kas yra širdies nepakankamumas ir kodėl tai aktualu
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš vyraujančių mirties priežasčių Lietuvoje. Daugelis pacientų numoja ranka į pradines problemas: padidėjusį nuovargį, dusulį ar naktinį miego sutrikimą, manydami, kad tai – senėjimo ar streso požymiai. Tuo tarpu ankstyvas ženklų atpažinimas ir tinkama reakcija gali reikšmingai pagerinti ligos eigą ir gyvenimo kokybę.
– Paprastai sakant, tai yra būklė, kai širdis pavargsta, širdis yra raumeninis organas, kuris pumpuoja kraują, o kai ji nuvargsta, ta funkcija sutrinka ir širdis nebesugeba išleisti kraujo į organizmą tiek, kiek įprastomis sąlygomis. Būtent tada atsiranda širdies nepakankamumas.
Dažniausi simptomai ir kam reikėtų susirūpinti
Simptomai dažnai pasireiškia kartu ir gali būti subtilūs. Klasikiniai požymiai – dusulys, greitas nuovargis, sumažėjęs fizinis ištvermės lygis, patinstančios galūnės, miego sutrikimai. Šiuos simptomus verta vertinti kompleksiškai, o ne atskirai.
– Liga pasireiškia tam tikrais simptomais, niekada negali būti tik vieno vienintelio, tačiau pats dažniausias, galima sakyti, klasikinis simptomas yra dusimas – žmogus tiesiog pradeda dusti, jam sunkiau atlikti tuos darbus, kuriuos anksčiau galėdavo padaryti lengvai, jis greitai pavargsta, sunku išsimiegoti, patinsta kojos ir rankos.
Rizikos požiūriu dažniausiai pažeidžiami vyresni nei 65 metų asmenys, tačiau jauni žmonės taip pat gali susidurti su problema, jei turi negydytą arterinį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies ligų.
– Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, vyresni nei 65 metų, jaunesnio amžiaus žmonės serga rečiau, bet ligos puola ir jaunus. Išvengti galima, labai svarbu prevencija. Širdies nepakankamumas yra liga, kuri dažniausiai neatsiranda iš niekur, dažniausiai tai jau yra kitos širdies ligos pasekmė. Galbūt tas žmogus turi širdies ritmo sutrikimų, į kuriuos nereaguoja, tada kaip pasekmė atsiranda širdies nepakankamumas.
Jeigu žmogus 20-30 metų turi padidintą kraujo spaudimą, per ilgą laiką gali išsivystyti ir širdies nepakankamumas. Todėl mes kalbame ir sakome, kad reikia lankytis pas gydytoją arba namuose pasimatuoti kraujo spaudimą.
Profilaktika, diagnostika ir gydymo galimybės
Prevencija apima kraujospūdžio kontrolę, aktyvų gyvenimo būdą, subalansuotą mitybą, rūkymo nutraukimą ir reguliarų kontaktą su šeimos gydytoju. Svarbu žinoti, kad normalus kraujospūdis neturėtų būti didesnis nei 140/90 mmHg; pakartotinai padidėjęs spaudimas reikalauja gydytojo įvertinimo.
– Normalus žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis negu 140 ir 90. Jeigu jis yra didesnis, tada galima sakyti, kad tai nėra normalu.
Gydymas yra kombinuotas: nemedikamentinės priemonės kartu su vaistais ir, tam tikrais atvejais, invazinėmis procedūromis. Pacientams, kuriems tinkama, taikomi stimuliatoriai, sinchronizuojantys skilvelių darbą, o priešingu atveju gali būti svarstomas širdies transplantacijos variantas, kai tik gaunamas donoras.
– Gydymas susideda iš daugelio etapų. Vienas iš gydymų – nemedikamentinis. Tai yra visos bendrosios priemonės, kad būtume sveiki, nerūkytume, daugiau judėtume. Žinoma, yra labai svarbu ir medikamentinis gydymas. Tyrimai rodo, kad jeigu žmogus gydosi, žmogus išgyvena ilgiau ir kokybiškiau, kartais simptomų visai nelieka. Labai svarbu gydytojui paskirti gydymą ir žmogui teisingai laikytis to režimo. Tabletės, padėtos stalčiuje, neveikia.
Mitus laužant
Viena dažna klaida – manyti, kad vien tik dusulys reiškia rimtą ligą, arba kad simptomai savaime praeis. Reakcija ir laiku pradėta priežiūra gali pakeisti ligos eigą.
– Manyčiau, kad mitai yra du. Visų pirma, kai žmogus pats sau nusistato ligą, nes jis tiesiog pradėjo dusti. Vien tik dusulys – per mažas simptomas. Kitas dalykas, kuris yra svarbus, kad pacientai nenueina pasitikrinti. Jeigu žmogus staiga pradėjo jaustis blogai, jam kyla dusulys, tinsta kojos, jam tikrai reikia kreiptis į medikus. Būkime sveiki, rūpinkimės sveikata, valgykime daugiau daržovių nei mėsos. Tokie patarimai yra patys esminiai.
Jei pastebite simptomus – kreipkitės į šeimos gydytoją ar kardiologą. Ankstyva diagnostika ir nuoseklus gydymas gali pagerinti perspektyvas ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.