Prasidėjus šiltajam sezonui daugėja laiko, praleidžiamo gamtoje – miškuose, parkuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Tačiau kartu didėja ir pavojus: už erkės ir blusos slepiasi mažesni, bet lygiai tokie pat pavojingi parazitai, kurie gali pažeisti vidaus organus ir kelti rimtų sveikatos problemų tiek augintiniams, tiek žmonėms.
Kaip parazitai kelia grėsmę
Apvaliosios kirmėlės (nematodai), ypač askaridės ir toksokarų lervos, yra vienos dažniausiai pasitaikančių ir pavojingiausių parazitinių infekcijų. Subrendusios apvaliosios kirmėlės gali per parą išleisti iki šimtų tūkstančių kiaušinėlių, o palankioje aplinkoje – paprastai dirvožemyje – šie kiaušinėliai gali išlikti aktyvūs iki ketverių metų. Žmonės, ypač vaikai, užsikrečia netyčia prarydami užterštą dirvą, nešvarias rankas arba per kontaktą su užkrėstais augintiniais.
Simptomai ir pasekmės
Kirmėlių lervos iš žarnyno gali kraujo srautu migruoti į plaučius, širdį, inkstus, akis ir smegenis, pažeisdamos audinius. Dėl to gali pasireikšti kosulys, dusulys, vėmimas, viduriavimas, mažakraujystė, taip pat neurologiniai simptomai. Tyrimai rodo, kad parazitų sukelti susirgimai gali būti susiję su astmos priepuoliais, epileptiniais priepuoliais arba regos sutrikimais. Yra žinomi atvejai, kai toksokarozė lėmė dalinį ar visišką regos netekimą.
Kas padidina riziką?
Didžiausi rizikos veiksniai – glaudus kontaktas su užkrėstais gyvūnais, netinkama higiena, vaikų žaidimai dirvoje ir nesutvarkyti namų kiemai. Be to, klimato pokyčiai bei šiltesni orai palankūs parazitų plitimui. Veterinarijos gydytojo Briano Faulknerio atliktas tyrimas rodo, kad tik apie 30 proc. šunų reguliariai apsaugomi nuo kirmėlių, o tai reiškia, kad daug šeimų išlieka pažeidžiamos.
Prevencija: ką privalo žinoti kiekvienas šeimininkas
Pagrindinės apsaugos priemonės – reguliari augintinių dehelmintizacija (nukirmijinimas), higiena ir aplinkos priežiūra. Šuniukai ir kačiukai turi būti nukirmijami anksti, paprastai nuo 2–3 savaičių amžiaus, o tolesnis gydymas turi būti reguliarus: vienkartinis gydymas per metus nėra pakankamas.
Šiuolaikiniai preparatai – licencijuotos, paskanintos kramtomosios tabletės – kartą per mėnesį apsaugo nuo blusų, erkių ir vidaus parazitų. Tokius preparatus reikėtų skirti pasitarus su veterinaru.
Be vaistų, svarbu laikytis paprastų higienos taisyklių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, kruopščiai valyti ir dezinfekuoti vaikų žaidimų zonas, vengti leidimo vaikams valgyti neplautomis rankomis ar prisilietus prie žemės. Šuns išmatos turi būti nedelsiant surenkamos, taip sumažinant dirvos užteršimą kiaušinėliais.
Kada kreiptis į gydytoją ar veterinarą
Jeigu pastebite augintinio sveikatos pokyčius (svaigulys, kosulys, viduriavimas, svorio kritimas) arba šeimos narys skundžiasi nepaaiškinamais neurologiniais ar regos simptomais, būtina kreiptis į veterinarą arba gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas sumažina rimtų komplikacijų riziką.
Prevencijos priemonės yra paprastos ir efektyvios: reguliari augintinių priežiūra, dehelmintizacija ir elementari higiena gali apsaugoti tiek gyvūnus, tiek jų šeimininkus nuo šių tykančių pavojų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.