Gausus menstruacinis kraujavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į ginekologus. Statistikos duomenys rodo, kad šis sutrikimas kamuoja reikšmingą dalį vaisingo amžiaus moterų ir gali ne tik trukdyti kasdieniam gyvenimui, bet ir sukelti rimtų sveikatos pasekmių, jei nebus laiku įvertintas ir gydomas.
Kodėl gausus kraujavimas yra pavojingas?
Ilgai trunkantis arba gausus kraujavimas lemia geležies ir hemoglobino netekimą, todėl atsiranda mažakraujystė. Hemoglobino rūpestis – deguonies pernešimas, tad sumažėjęs jo kiekis slopina audinių aprūpinimą deguonimi. Dėl to moterys jaučia bendrą silpnumą, greitą nuovargį, irzlumą, sumažėja darbingumas bei koncentracija. Be to, ilgalaikė geležies stokos anaemija gali lemti plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą, odos sausėjimą ir padidintą jautrumą infekcijoms, kas dar labiau blogina gyvenimo kokybę.
Kokie simptomai turėtų priversti kreiptis į gydytoją?
Įprastinės menstruacijos trunka 3–5 dienas, kartais iki 7. Jei mėnesinės ilgesnės arba higienines priemones tenka keisti kas 1–2 valandas, tai yra signalas apie gausesnį kraujavimą. Skubi medicininė konsultacija būtina, jei kraujavimas prasideda „pliūpsniais“, yra su stambiomis krešulomis, pasireiškia tarpmenstruacinis tepliojimas ar kraujavimas, arba jei intervalas tarp ciklų trumpesnis nei trys savaitės. Taip pat nerimą kelia naktinis higieninių priemonių keitimas ir stiprūs spazmini skausmai menstruacijų metu.
Dažniausios priežastys
Gausų kraujavimą dažniausiai lemia organinės priežastys: gimdos polipai, miomos, adenomiozė ar piktybiniai navikai. Taip pat reikšmę turi hormoninis disbalansas, kai mėnesinės tampa gausesnės dėl pernelyg išvešėjusios gimdos gleivinės. Kiekvienu atveju svarbu atlikti išsamų ištyrimą, kad būtų tiksliai nustatyta priežastis ir parinktas tinkamiausias gydymas.
Gydymo galimybės
Jeigu organinių priežasčių nenustatoma, pirmiausia taikomi medikamentiniai metodai. Efektyvi priemonė yra intrauterinė sistema su levonorgestreliu, kuri pagal klinikinius tyrimus sumažina kraujavimą maždaug 85 % moterų.
Taip pat gali būti skiriamos sudėtinės hormoninės tabletės, progestinai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar traneksamo rūgštis, skatinanti kraujo krešėjimą.
Chirurginiai metodai skirstomi į radikalius (gimdos pašalinimas) ir tausojančius. Tausojančios procedūros, tokios kaip endometriumo abliacija, leidžia išsaugoti gimdą ir pasiekia 77–96 % veiksmingumą. Taip vadinamos „pirmos kartos“ endometriumo abliacijos atliekamos histeroskopiškai, o „Antros kartos“ procedūros – naudojant terminį gimdos balioną, radijo dažnio elektrochirurgiją ar lazerį. Pastarosios dažnai atliekamos greičiau, be bendrosios nejautros ir su mažesne komplikacijų tikimybe.
Ką daryti pacientėms?
Geriausią gydymo planą, atsižvelgdamas į amžių, sveikatos būklę, šeimos planus ir simptomų pobūdį, parinks gydytojas. Svarbu, kad moterys nedelstų kreiptis į specialistą – daugelį simptomų galima efektyviai gydyti ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.