„Vieną dieną žmogus taip pat įnirtingai kovos su triukšmu kaip kovojo su cholera ir maro epidemijomis”, – dar 1910 m. pranašingai nuspėjo Nobelio premijos laureatas Robertas Kochas. Dabar mokslas patvirtina, kad triukšmas nėra tik erzinantis fonas – jis turi realų ir ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. PSO vertinimu, senosiose Vakarų Europos šalyse dėl triukšmo kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o triukšmo sukeliami miego ir streso sutrikimai prisideda prie širdies ligų rizikos.
Koks triukšmo lygis laikomas normaliu?
Decibelai (dB) – skalė, kuria įvertinamas garso lygis: laikrodžio tiksėjimas apie 20 dB, šnabždesys – 30 dB, įprastas kambario triukšmas – apie 40 dB. Lietuvos higienos normos nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje rekomenduojamas maksimalaus garso slėgio lygis yra apie 45 dB. Kiti orientyrai: lietus ~50 dB, emocingas pokalbis ~60 dB, lengvojo automobilio srautas ~70 dB, sunkvežimis ~90 dB, o roko koncertas ar lėktuvo pakilimas gali siekti 110–120 dB. Šie skaičiai padeda suvokti, kur prasideda rizika – ilgalaikis poveikis prasideda jau prie vidutinių gyvenamojo aplinkos lygmenų.
Triukšmo slenkstinės vertės ir sveikatos poveikis
WHO tyrimai rodo, kad naktinis 35 dB triukšmas gali sukelti miego fazių pokyčius ir padidinti migdomųjų poreikį, o 42 dB – lemti ankstyvą nubudimą ir sunkumą užmigti. 50 dB ilgainiui susijęs su arterine hipertenzija, o 60 dB ir aukštesnis neigiamai veikia psichiką. Triukšmo sveikatos pažeidimai atsiranda per kelias biofiziologines grandis: sutrinka miego struktūra, padidėja streso hormonų (adrenalino, noradrenalino) išsiskyrimas, atsiranda endotelio funkcijos sutrikimų, skatinančių ankstyvą aterosklerozę.
Kodėl naktinis triukšmas ypač pavojingas?
Nakties metu smegenų žievė mažiau geba filtruoti garsus, todėl autonominė nervų sistema reaguoja intensyviau: pakyla kraujospūdis, pagreitėja pulsas, sutrinka gilaus miego fazės. Tokie pakartotiniai išnirimai iš gilaus miego lemia ilgalaikes endokrinines ir metabolines korekcijas, kurios didina ŠKL riziką.
Tyrimai parodė, kad net po metų nuo nuolatinio lėktuvų triukšmo nutraukimo autonominė nervų sistema gali išlikti reaktivesnė.
Ilgalaikiai tyrimai ir platesnis kontekstas
Daugiametės studijos žmonėms, gyvenantiems šalia oro uostų, parodė padidėjusią arterinės hipertenzijos ir prieširdžių ritmo sutrikimų (pvz., prieširdžių virpėjimo) riziką. Be triukšmo, šalia oro uostų didėja ir oro tarša: žinomi vertinimai skaičiuoja šimtus tūkstančių žūtų per metus dėl oro užterštumo Europoje, kas turi papildomą poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikai ir tikėtinamam gyvenimo trukmės sumažėjimui.
Kaip sumažinti pavojų ir apsisaugoti?
Nors neišvengiamą naktinį triukšmą visuomet kontroliuoti nelengva, asmeninės priemonės gali reikšmingai sumažinti poveikį. Rekomenduojama rinktis miegamąjį toliau nuo gatvės ar oro uosto, naudoti ausų kamštukus ar aktyvaus triukšmo slopinimo ausines, užtikrinti patalpų izoliaciją (stukiai, sandarinimas), bei planuoti miego režimą ir mažinti bendrą triukšmo ekspoziciją dienos metu. Taip pat bendruomenės mastu svarbios greičio ribojimo priemonės (pvz., sumažinus greitį nuo 50 iki 30 km/h triukšmas gali sumažėti ~5 dB), žaliųjų zonų plėtra ir griežtesnė oro uostų zonavimo politika. Prevencija ir švietimas – svarbiausi žingsniai, kad triukšmas nekonkuruotų su svarbiausiais visuomenės sveikatos iššūkiais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.