Kraujas yra vienas svarbiausių diagnostikos šaltinių, bet tradiciniai tyrimai dažnai reikalauja mėginių ėmimo, kuris sukelia diskomfortą ir tam tikrą riziką. Lietuvių mokslininkų ir verslininkų sukurta neinvazinė kraujo tyrimų technologija žada šią praktiką keisti: naujasis jutiklis leis matuoti svarbiausius biocheminius rodiklius be adatų, skausmo ir odos pažeidimų.
Kaip veikia jutiklis
Inovatyvus sprendimas sukurtas bendradarbiaujant fotonikos įmonei „Brolis Semiconductors“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjams. Jutiklis remiasi derinamo bangos ilgio lazerio spektroskopijos metodu, kuris leidžia atpažinti įvairių molekulių „pirštų antspaudus“ pagal jų šviesos sugerties spektrą. „Jutiklio veikimas pagrįstas tuo, kad įvairios medžiagos skirtingai sugeria tam tikro bangos ilgio šviesą, tad sugerties spektras yra tarsi molekulės piršto antspaudas – specifinis ir unikalus būtent konkrečiai molekulei. Stebint šviesos sugerties pokyčius tiesiogiai arba net ir atsispindinčioje šviesoje, galima apskaičiuoti, kiek ir kokios medžiagos yra biologiniuose skysčiuose ar gyvuose audiniuose. Derinamo bangos ilgio lazeris padeda sukurti vientisą tam tikro žinomo bangos ilgio šviesos srautą, o tai įgalina lengviau ir tiksliau atpažinti norimų pamatuoti medžiagų pėdsaką kraujyje.”
Ką galės matuoti ir kam tai aktualu
Šiuo metu technologija jau suteikia galimybę stebėti gliukozės, laktatų, šlapalo ir serumo albumino koncentraciją kraujyje. „Manome, kad taip pat turėtume matyti amoniaką, kreatininą, greičiausiai ir alkoholį. Mūsų kuriama technologiją nėra tik vienas prietaisas, tai yra jutiklių technologijos platforma”, – aiškino A.Vizbaras. Tokie rodikliai yra itin svarbūs diabetikams, sergantiems cukriniu diabetu, kuriems gliukozės kiekį reikia matuoti kelis kartus per dieną, taip pat sportininkams, kuriems svarbu stebėti laktatų pokyčius siekiant išvengti pervargimo.
Be to, laktatų padidėjimas yra ankstyvas sepsio požymis. Greitas ir neinvazinis laktatų matavimas gali padėti anksti diagnozuoti pavojingas komplikacijas ir taip sumažinti mirtingumą nuo sepsio.
„Kraujo pokyčiai – pirmasis sveikatos pablogėjimo signalas, kurio pats žmogus nejaučia. Todėl kraujo rodiklių sekimas padeda ne tik diagnozuoti ligas, bet ir gali užkirsti joms kelią”, – pažymi MITA ekspertai.
Privalumai ir ribotumai
Neinvazinė technologija turi aiškių privalumų: ji nesukelia skausmo, mažina krauju plintančių infekcijų riziką ir leis stebėti rodiklius nuolat bet kur – namuose, sporto klube ar skubiosios medicinos sąlygomis. „Mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatas – didžiulė nauda visuomenei, kurią suteiks naujoji neinvazinių kraujo tyrimų technologija. Šios inovacijos dėka Lietuvos ir viso pasaulio žmonės kraujo tyrimus atliks greičiau, paprasčiau, pigiau ir be skausmo”, – džiaugiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia ir ribotumus: tam tikrų medžiagų arba genetinių pokyčių aptikimas gali likti įmanomas tik tradiciniais laboratoriniais tyrimais. „Kai kurių medžiagų kiekio kraujyje gali nepavykti tiksliai pamatuoti naudojant neinvazinį tyrimo metodą, taip pat genetinius ir kai kuriuos kitus pokyčius bus galima vertinti tik tiriant kraujo mėginius, todėl ateityje kai kuriais atvejais išliks poreikis paimti mums ir dabar įprastus kraujo mėginius, vadinasi reikės ir dūrio”, – teigia Ž. Dambrauskas.
Projekto ištakos primena, kad inovacijos dažnai gimsta netikėtai – bendravimas tarp buvusių bendramokslų ir MITA koordinuojamas Open R&D tinklas padėjo sujungti verslo ir mokslo kompetencijas, kad idėja galėtų tapti realiu produktu. Ateityje ši platforma gali būti integruota į išmaniuosius telefonus ar laikrodžius, taip dar labiau prieinant diagnostiką kasdienėje aplinkoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.