Penkiolikos metų trukmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų atliktas ilgalaikis Kauno gyventojų stebėjimas atskleidė aiškią tendenciją: lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, onkologinės ligos ir cukrinis diabetas, plitimą dažniau lemia sveikatą žalojanti gyvensena ir socialiniai veiksniai nei paveldimumas. Tyrimo duomenys suteikia pagrindą akcentuoti prevenciją ir gyvensenos pokyčius kaip pagrindinę sveikatos politikos kryptį.
Studijos apimtis ir pagrindinės išvados
LSMU sukaupė reprezentatyvius duomenis, renkant informaciją taikant tarptautinius standartus nuo 1972 metų. Stebėjant Kauno kohortas, mokslininkai registravo naujus išeminių širdies ligų ir insultų atvejus bei mirtingumą nuo įvairių priežasčių. Remiantis šiais stebėjimais, vertintos gyvensenos, biologinių ir socialinių rizikos veiksnių įtakos lėtinių ligų rizikai ir prognozei. Buvo identifikuotos didžiausios rizikos grupės, kurioms rekomenduojamos intensyvios profilaktikos priemonės.
„Suvaldžiusi infekcinių ligų epidemijas, žmonija dvidešimt pirmajame amžiuje susidūrė su kitu iššūkiu – lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) epidemija. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir cukrinis diabetas tapo skaudžia sveikatos bei ekonomine problema tiek išsivysčiusiose, tiek ir skurdžiose pasaulio šalyse”, – pastebi tyrimus atlikusios LSMU mokslininkų grupės narys, Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos vyriausias mokslo darbuotojas, prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas.
Gyvensenos veiksniai ir genų sąveika
Tyrimo rezultatai rodo, kad rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis bei aukštas cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje reikšmingai padidina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką — kai kurių rodiklių atžvilgiu daugiau nei keturis kartus. Tačiau atlikti genetiniai tyrimai parodė, jog Lietuvos gyventojams būdingi tam tikri genų variantai, siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o svarbiausia – sveika gyvensena gali reikšmingai sumažinti nepalankių genų poveikį.
Pavyzdžiui, didesnis fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, kuriems genetiškai būdingas polinkis į svorio augimą, o mažinant gyvulinės kilmės riebalų vartojimą galima neutralizuoti kai kurių genų poveikį, susijusį su padidėjusiu cholesteroliu.
Vaikystės reikšmė ir praktiniai sprendimai
Juvenilinės hipertenzijos tyrimas, trunkantis 35 metus, parodė, kad aukštesnis arterinis kraujospūdis ir didesnis kūno svoris vaikystėje susiję su padidėjusia hipertenzija, nutukimu ir ikiklinikine ateroskleroze vidutinio amžiaus žmonėms. Tai pabrėžia ankstyvos intervencijos ir sveikatos ugdymo svarbą vaikų aplinkoje – šeimoje, darželyje ir mokykloje.
Mokslininkų išvados jau prisidėjo prie Lietuvos sveikatos politikos formavimo ir tapo Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos lėtinių ligų prevencijos koncepcijos dalimi. Šis tyrimų ciklas „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų” 2018 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija, o tai liudija jo reikšmę tiek mokslui, tiek praktikai.
Išvados aiškios: daugumos lėtinių ligų riziką galima mažinti keičiant mitybos įpročius, didinant fizinį aktyvumą, mažinant rūkymą ir aktyviai sprendžiant socialinius rizikos veiksnius. Visuomenės sveikatos strategijos turi būti nukreiptos į ankstyvą intervenciją, skatinant sveiką gyvenseną nuo vaikystės ir kuriant prieinamą prevencijos tinklą visų amžiaus grupių gyventojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.