Daugelis iš mūsų vaikystėje išmoko „greitus“ žaizdų tvarkymo būdus: nulupus odą – nuvalyti purvą, ant žaizdos priklijuoti lapą ar patepti jodu. Tokie metodai dažnai perduodami iš kartos į kartą ir atrodo nekalti, tačiau specialistai įspėja – neteisinga žaizdų priežiūra gali komplikuotis ir kelti rimtą grėsmę sveikatai.
Dažniausios žaizdų rūšys ir pagrindiniai principai
Žaizdų pobūdis skiriasi: būna pjautinių, kirstinių, durtinių, šautinių, taip pat įkandimų ar įbrėžimų. Daugiausia susiduriama su buityje įgytomis žaizdomis – pjautinėmis ar nubrozdinimais, kurių priežastys dažnai yra buitiniai darbai ar vaikų žaidimai. „Pačios dažniausios yra pjautinės žaizdos, kurias lemia nelaimės virtuvėje ar dirbant su buities įrankiais, įprastai jas pakanka dezinfekuoti antiseptiku ir naudoti tvarsčius. Kita labai dažna grupė – nubrozdinimai, ypač vaikų, lengvesniam jų gijimui rekomenduojami specialūs tepaliukai”, – sako I. Plynytė.
Kaip teisingai elgtis su žaizda
Pirmas žingsnis – kruopštus nuplovimas po tekančiu vandeniu. Po to žaizdą reikia švelniai nusausinti ir, priklausomai nuo gylio, dezinfekuoti. „Tiesiai ant žaizdos pilti [dezinfekcinės priemones] galima tik tuo atveju, jei žaizda negili, pavyzdžiui, nubrozdinimas. Jei sužeidimas sunkesnis, reikėtų dezinfekuoti tik žaizdos kraštus, antraip galima suerzinti žaizdą, pažeisti audinius ir gijimas bus tik sunkesnis”, – paaiškina farmacijos specialistė.
Jeigu žaizda švari, pleistrą ar tvarstį rekomenduojama keisti kartą per parą ir naudoti specialius tepalus. Nakčiai verta leisti žaizdai pailsėti nuo priemonių, tik apsaugoti ją švariu tvarsčiu: „Taip į žaizdą lengviau pateks oro ir ji greičiau gis”, – paaiškina I. Plynytė. Vis dėlto visiškai neaprištas reikėtų palikti tik jau apgijusias žaizdas su susidariusiu šašu.
Kodėl liaudiškos priemonės gali būti žalingos
Kopūsto lapai, trauklapiai, šalpusniai ar namų užpiltinės dažnai prikeliami kaip natūrali pagalba.
Tačiau tokių priemonių panaudojimas gali sukelti užteršimą ar alerginę reakciją, o šlapias augalinės kilmės apdangalas sukuria palankią terpę bakterijoms. Taip pat nerekomenduojama tiesiogiai valyti žaizdų vata arba pilti stiprių spiritinių tirpalų – tai gali pažeisti audinius ir sulėtinti gijimą.
Įspėjamieji ženklai ir kada kreiptis į gydytoją
Jei žaizda paraudusi, patinę aplinkiniai audiniai, atsiranda baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas, tai gali būti pūliavimo požymiai. „Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. O neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu. Užkrėtimas pasireiškia kūno temperatūros sumažėjimu, bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu”, – perspėja vaistininkė.
Pastebėjus minėtus simptomus arba jei žaizda giliai įpjauta, stipriai kraujuoja ar gausiai nešvaruota, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Laiku suteikta profesionali pagalba mažina komplikacijų riziką ir užtikrina greitesnį gijimą.
Apibendrinant, svarbiausia – nedėkite ant žaizdos bet ko iš karto, laikykitės higienos taisyklių, naudokite patikimas dezinfekavimo priemones ir stebėkite gijimo procesą. Tinkama priežiūra padeda išvengti infekcijų ir rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.