Panevėžietis, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, beveik dvi savaites kentėjo sunkius negalavimus – vėmimą, burnos džiūvimą, kvėpavimo sunkumus ir regėjimo sutrikimus. Pradžioje grįžęs iš reiso po Skandinaviją vyriškis kreipėsi į gydytojus, bet jam nieko rimto nenustatė, todėl jis vėl išvyko į kelią. Vėliau, jau vairuodamas vilkiką, staiga ėmė dvejintis akyse ir jis buvo paguldytas į ligoninę, kur pagal klinikinius požymius diagnozuotas botulizmas.
Kaip susiformavo įtarimas ir galimas užkrato šaltinis
Pacientas spėjo, kad priežastis galėjo būti turguje pirkti sūdyti lašiniai. Medikų nuomone, toks įtarimas nėra išskirtinis – botulizmas dažnai siejamas su namų konservais, vytinta ar rūkyta mėsa ir kitais netinkamai paruoštais maisto produktais. Kraujo tyrimais liga dar ne visada patvirtinama, ypač jei praėjęs laikas leido toksinui pasišalinti arba maistinės medžiagos būti pašalintoms per vėmimą ir skysčių vartojimą.
Panevėžio ligoninės infekcinių ligų gydytoja Violetą Dambrauskienė komentavo: „Botulizmas – sunki liga. Paskutinis ligonis ja persirgo lengviau, neprireikė reanimacijos, jis jau išleistas namo, bet pasitaiko ir mirtinų atvejų. Ligą sukelia maisto toksinai“.
Ką apie tai sako specialistai ir kaip apsisaugoti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento specialistė Aušra Lileikytė atkreipia dėmesį, kad maistas, kuris sukelia botulizmą, dažnai vizualiai nesiskiria nuo saugaus ir gali atrodyti visiškai normalus. Ji teigia: „Maistas, kuriuo apsinuodijama, gali būti labai įvairus: sūdyti ar rūkyti mėsos bei žuvies gaminiai, nepakankamai parūgštinti daržovių konservai. Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų [mėsos] gaminių. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas”.
Botulizmas sukeliamas Clostridium botulinum bakterijų gaminamo neurotoksino.
Sporų galima rasti dirvožemyje, meduje, daržovėse, o į mėsą jos gali patekti skerdžiant gyvulį. Toksinas veikia nervų sistemą ir gali sukelti raumenų silpnumą, dvigubą matymą, rijimo ir kvėpavimo sutrikimus. Sunkiais atvejais būtina intensyvi reanimacijos pagalba ir specifinis antitoksinas.
Prevencija – saugiausias kelias: vengti namuose netinkamai konservuotų maisto produktų, saugoti temperatūrą ir druskos bei rūgšties proporcijas, nenaudoti išsipūtusių ar keistai kvepiančių skardinių ar indų. Maisto produktai, įtariami užkratu, turėtų būti išmesti, o įtarus apsinuodijimą – nedelsiant kreiptis į gydytojus. Ypač reikėtų būti atsargiems žiemą ir pavasarį, kai konservuoti produktai ilgai išbūna ir toksino kiekis gali padidėti.
Panevėžyje per metus registruojama vos keletas botulizmo atvejų, tačiau kiekvienas iš jų primena, kad įprasti namų produktai gali tapti pavojingu užkratu, jei nėra laikomasi gamybos ir laikymo taisyklių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.