Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas ragina prisiminti tradicinę, tačiau pamirštą daržovę – ropę. Daugelyje regionų ropė ilgą laiką buvo kasdienio valgio dalis, kol XIX a. bulvė užėmė pirmaujančią vietą dėl didesnio pritaikomumo kulinarijoje. Tačiau profesorius akcentuoja, kad ropės maistinė reikšmė ir nauda sveikatai leidžia ją drąsiai grąžinti į šiuolaikinę mitybą.
Kaip pats profesorius vaizdžiai primena: „Pasaką, kaip ropę rovė senelis, senelė, anūkė, šuniukas… ir padėjo išrauti pelytė – visi žino. Tačiau ar visi esame bent paragavę ropę ar matę? – klausia profesorius.” Ši citata simbolizuoja kultūrinį atminties aspektą: nors pasaka žinoma, pati daržovė daugeliui tapo svetima.
Kodėl verta valgyti ropę?
Prof. Stukas pažymi: „Ropė šiandien visgi yra nepelnytai pamiršta daržovė. O tai yra daržovė, kurią lietuviai valgė nuo senų laikų. Maždaug XVIII pab.-XIX a. pr., kai Lietuvoje buvo pradėta auginti labai daug bulvių, jos po truputį ropes „išstūmė“, nes iš bulvių buvo galima pagaminti daug įvairesnių maisto patiekalų. Tačiau ropė yra daržovė, kuri genetiškai, iš kartos į kartą mums yra perduota ir mes esame, galima pasakyti, genetiškai užkoduoti valgyti ropes.”
Ropės yra labai mažai kaloringos: „Jei ropę palygintume su bulvėmis, tai 100 g ropių yra maždaug 26 kcal, o 100 g bulvių – 81 kcal. Vadinasi, maždaug tris kartus mažiau”, – teigia profesorius. Be to, „Ropėse, pavyzdžiui, mineralinės medžiagos kalcio yra keturis kartus daugiau negu bulvėje. Vitamino C ropėje maždaug 75 proc. daugiau negu bulvėje.” Šie palyginimai rodo, kad ropė gali būti vertinga alternatyva tiems, kurie nori sumažinti kalorijų kiekį arba padidinti tam tikrų mikroelementų suvartojimą.
Svarbu ir tai, kad ropėse gausu skaidulinių medžiagų: apie 45 proc. angliavandenių sudaro skaidulos, palaikančios žarnyno mikroflorą ir reguliarų virškinimą.
Kaip mitybos ekspertas pažymi: „Šiandien yra labai daug mokslinių tyrimų apie sveiko žarnyno naudą mūsų bendrai savijautai ir sveikatai.” Jis primena ir įdomų faktą: „Ar žinojote, kad seratoninas, laimės hormonas, yra sintezuojamas žarnyne, ilgą laiką buvo galvojama, kad smegenyse. Kuo daugiau seratonino, tuo daugiau mes jausimės geriau. O kad būtų normali sintezė, reikia, kad visos fiziologinės funkcijos būtų normalios.”
Kaip vartoti ropę kasdieniame racione?
Profesorius suteikia paprastų rekomendacijų: „Ropė yra daržovė, kuri mums gali labai padėti. Svarbiausia, kad galime ją valgyti žalią, o kas mėgsta – gali ir išsivirti”, – sako prof. R. Stukas. Praktiniai patarimai: „Ropę nuplaukite, nuskuskite, supjaustykite grėžinėliais ir jau galite valgyti. Tai gali būti labai puikus užkandis tiek suaugusiems, tiek vaikams, – pataria profesorius.” Taip pat galima ją sutarkuoti ir maišyti su kitomis daržovėmis: „Galime ropę sutarkuoti, įmaišyti į kitas daržoves taip turėsime skanią ir sveikatai palankią mišrainę.”
Ropės laikomos tinkamai, išsaugo daug naudingų mineralų ir skaidulų iki vėlyvo pavasario, o galimybė valgyti jas žalias suteikia papildomą tekstūrą ir gaivumą patiekalams. „Jei dar nesate ragavę ropės, siūlau pabandyti. Grąžinkime į mūsų lėkštes ropę ir būsime sveikesni, mūsų mityba taps įvairesnė, ne taip greitai nusibos”, – pataria prof. R. Stukas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.