Naujas didelės apimties stebėjimo tyrimas rodo, kad ne tik bendras judėjimo kiekis, bet ir jo intensyvumas turi reikšmės sergamumui. Analizė, atlikta remiantis dviejų Jungtinės Karalystės biobanko grupių duomenimis, parodė, kad net keli trumpi energingo judėjimo epizodai per dieną siejami su ženkliai mažesne kelių sunkių lėtinių ligų rizika. Tyrimo išvados leidžia manyti, kad integruoti trumpus, bet intensyvesnius fizinius krūvius į kasdienybę gali būti svarbu sveikatos profilaktikai.
Tyrimo apžvalga ir pagrindinės išvados
Mokslininkai stebėjo apie 96 tūkst. dalyvių, turėjusių judesį fiksuojančius prietaisus, ir daugiau nei 375 tūkst. savarankiškai judėjimo įpročius aprašiusioje grupėje. Dalyvių stebėjimas truko vidutiniškai maždaug devynerius metus. Buvo vertinama aštuonių lėtinių ligų išsivystymo rizika, taip pat mirtingumas dėl bet kokios priežasties. Svarbiausia išvada – asmenys, kurių bent 4 proc. viso aktyvumo buvo intensyvus, turėjo žymiai mažesnę riziką susirgti tirtomis ligomis, palyginti su tais, kurie intensyviai visai nejudėjo.
Konkrečiai, pastebėta: demencijos rizika buvo mažesnė 63 proc., II tipo cukrinio diabeto – 60 proc., kepenų suriebėjimo – 48 proc., lėtinių kvėpavimo takų ligų – 44 proc., lėtinės inkstų ligos – 41 proc., imuninės sistemos sukeltų uždegiminių ligų – 39 proc., sunkių širdies ir kraujagyslių ligų – 31 proc., o prieširdžių virpėjimo – 29 proc. Be to, bendroji mirštamumo rizika buvo 46 proc. mažesnė.
Kaip atpažinti intensyvų judėjimą?
Intensyvus fizinis aktyvumas paprastai sukelia ryškesnį širdies plakimo ir kvėpavimo pagreitį. Vienas paprasčiausių vertinimo būdų – kalbėjimo testas: jei sportuodami galite patogiai tarti visus sakinius, krūvis greičiausiai yra lengvas arba vidutinio intensyvumo; jei užtenka oro vos keliems žodžiams, veikla jau gali būti intensyvi. Tai gali būti bėgimas, greitas važiavimas dviračiu, plaukimas, spartus laiptų lipimas ar greitas ėjimas į įkalnę.
Tačiau intensyvumo pojūtis priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir fizinio pasirengimo.
Energingesnis judėjimas taip pat siejamas su nauda smegenų veiklai.
Praktiniai patarimai – kaip įtraukti intensyvumą į kasdienybę
Intensyvaus judėjimo minučių nebūtina kaupti vienos treniruotės metu. Jas galima išskaidyti į trumpus epizodus: skubėjimas į autobusą, greitas laiptų lipimas, nešamų pirkinių keliavimas į namus ar kelias dešimtis sekundžių spartesnis ėjimas. Taip pat tinka intervalinės treniruotės, kai kaitaliojami ramesni ir energingesni pratimai, pavyzdžiui, minutė greitesnio tempo tarp ramių žingsnių.
Vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms intensyvumas gali reikšti trumpesnį spartesnį ėjimą ar sėdint atliekamus pratimus, kurie taip pat padidina pulsą. Pradedant naują fizinio aktyvumo programą arba turint lėtinių ligų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Saugumas ir tolimesni žingsniai
Reikia pabrėžti, kad tai yra stebėjimo tyrimas ir jis nustato ryšį, o ne tiesioginį priežastingumą. Vis dėlto poveikis kelioms svarbioms sveikatos sritims yra reikšmingas ir praktiškas: net mažas intensyvaus judėjimo padidėjimas gali suteikti daug naudos, ypač tiems, kurie iki šiol buvo pasyvūs. Siekiant ilgalaikės sveikatos, verta derinti bendrą fizinį aktyvumą su trumpais intensyviais epizodais ir atsižvelgti į individualias galimybes bei saugumo reikalavimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.