Kasmet visame pasaulyje atliekama apie 20 milijonų kataraktos operacijų, o vis dar daug žmonių nusistato klaidingą požiūrį, kad prastėjantis matymas yra neišvengiamas senėjimo palydovas. Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, kuris ilgą laiką gali vystytis nepastebimai, kol ima trukdyti kasdienėms veikloms. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas sutrikimas dažnai yra visiškai išgydomas, todėl svarbu žinoti ankstyvuosius simptomus ir rizikos veiksnius.
Pirmieji požymiai ir kaip jų nepamesti iš akių
Katarakta dažnai pasireiškia subtiliai: vaizdas tampa neryškus arba lyg matytumėte pro matinį stiklą, sumažėja kontrastas, keičiasi spalvų tonai. Dažnai žmonės pastebi, kad skaitymui reikalinga daugiau šviesos arba vairuojant sutrinka orientacija prieblandoje. Kadangi liga nesukelia skausmo, jos požymiai gali būti priskiriami natūraliam senatvės procesui ir ignoruojami, kol regėjimas tampa reikšmingai prastesnis.
„Katarakta dažniausiai progresuoja palaipsniui ir nesukelia skausmo ar staigaus regėjimo pablogėjimo. Dėl to žmonės ilgą laiką gali neidentifikuoti problemos ir regėjimo pokyčius priskirti natūraliam senėjimo procesui. Tačiau katarakta nėra būklė, su kuria reikėtų susitaikyti – tai diagnozuojama ir efektyviai gydoma liga“, – sako V.Kilius.
Kokie simptomai turėtų įspėti?
Tipiški požymiai: neryškus matymas, spalvų nykimas (spalvos atrodo gelsvesnės), didesnė jautrumas akinimui nuo ryškių šviesų, dvigubas vaizdas viena akimi, būtinybė dažnai keisti akinių korekciją. Be to, regos kokybė prastėja tamsesnėje aplinkoje, skaitymui reikia intensyvesnio apšvietimo, o vairavimas naktį tampa pavojingas.
„Lęšiukui drumstėjant, mažėja vaizdo kontrastas, pakinta spalvų suvokimas ir prastėja matymas prastesnio apšvietimo sąlygomis. Dėl to aplinka gali atrodyti blankesnė, spalvos – gelsvesnės, o ryškios šviesos – labiau akinti. Žmogui gali atrodyti, kad akiniai tapo nebetinkami, skaitant reikia daugiau šviesos, o vairuoti tamsiuoju paros metu darosi vis sudėtingiau“, – aiškina oftalmologas.
Kas didina riziką ir ką daryti?
Kataraktai išsivystyti įtakos turi amžius, cukrinis diabetas, rūkymas, ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis, akių traumos ir tam tikrų vaistų, ypač steroidų, vartojimas. Katarakta gali būti ir įgimta. Svarbu nepaisyti sklaidos informacijos apie „stebuklingus“ akių lašus ar pratimus: jie negrąžina skaidrumo sudrumstėjusiam lęšiukui.
„Darbas kompiuteriu, skaitymas ar kita didelės regos koncentracijos reikalaujanti veikla kataraktos nesukelia. Tačiau žmonės, kurių kasdienybėje svarbus tikslus matymas, jos simptomus dažnai pastebi anksčiau. Jei tiems patiems darbams reikia vis ryškesnės šviesos, vaizdas tampa blankus ar atsiranda sunkumų vairuojant vakare, verta pasitikrinti akis“, – sako V.Kilius.
„Vis dar pasitaiko manančių, kad kataraktą galima sustabdyti akių lašais, papildais ar akių mankštomis. Tokios priemonės gali būti naudingos kitoms akių būklėms ar bendram komfortui, tačiau sudrumstėjusio lęšiuko jos nepadaro skaidraus. Todėl delsimas, tikintis, kad regėjimas pagerės savaime, gali tik atitolinti veiksmingą pagalbą“, – sako gydytojas.
Gydymas ir kada kreiptis
Vienintelis efektyvus gydymas yra chirurginis – pažeistas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu. Šiuolaikinė fakoemulsifikacija dažniausiai atliekama per mažą pjūvį vietinėje nejautroje, pacientas nejaučia skausmo ir daugeliu atvejų išvyksta namo tą pačią dieną. Pooperacinis regėjimo pagerėjimas dažnai juntamas greitai, o galutinė kokybė stabilizuojasi per kelias savaites.
„Kataraktos operacijos metu drumstas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas skaidriu dirbtiniu intraokuliniu lęšiu. Dažniausiai taikoma fakoemulsifikacija – lęšiukas ultragarsu susmulkinamas akies viduje ir pašalinamas per mažą pjūvį. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas būna budrus, bet skausmo nejaučia. Daugeliu atvejų namo galima vykti tą pačią dieną, o regėjimas pradeda gerėti netrukus po operacijos, nors galutinis rezultatas stabilizuojasi per kelias savaites“, – sako V.Kilius.
Jeigu pastebite minėtus simptomus arba regėjimas jums trukdo dirbti, vairuoti ar gyventi įprastą gyvenimą – kreipkitės pas oftalmologą. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau pasirinkti tinkamą gydymą ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.