Higienos instituto duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos sudaro didžiąją dalį mirčių Lietuvoje, todėl cholesterolis ir jo valdymas yra svarbi sveikatos sritis. Kardiologas Rokas Šerpytis aiškina, kaip atskirti gerąjį ir blogąjį cholesterolį, kokie požymiai gali signalizuoti apie pavojingą jo perteklių ir kokių veiksmų imtis norint sumažinti riziką.
Gerasis ir blogasis cholesterolis
„Bendras cholesterolis susideda iš didelio ir mažo tankio lipoproteinų (cholesterolio, surišto su transportuojančiu baltymu), taip pat trigliceridų.
Didelio tankio lipoproteinai vadinami geruoju cholesteroliu, nes jie paima cholesterolį iš audinių ir nuneša į kepenis, kur cholesterolis kartu su tulžies rūgštimis yra išskiriamas į žarnyną, ir dalis yra pašalinama.
O mažo tankio lipoproteinai – bloguoju. Jie paima cholesterolį iš kepenų ir neša į audinius. Jeigu mažo tankio lipoproteinų kiekis yra per didelis, tuomet jie pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse ir laikui bėgant gali reikšmingai susiaurinti jų spindį, trukdyti kraujui pratekėti”, – pasakoja R. Šerpytis.
Padidėjusio cholesterolio požymiai
„Padidėjęs cholesterolio kiekis neturi jokių aiškių simptomų, todėl žmonės ilgą laiką gali nejusti organizmo sutrikimo požymių. Dažniausiai perteklinis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, vidiniame sluoksnyje, ir nesukelia plika akimi pastebimų simptomų”, – aiškina R. Šerpytis. Tačiau kraujagyslių pažeidimai gali pasireikšti vėlesnėse stadijose: geltonos dėmelės akies voko kampuose (ksanteliazmos), riebaliniai mazgeliai delnuose ar šalia sąnarių, pilkšvi žiedai ant ragenos. Daugeliu atvejų pirmasis signalas – skausmas krūtinėje ar dusulys bei ūmūs įvykiai, tokie kaip išeminiai insultai ar miokardo infarktas, kai arterijos užsikemša.
Kaip sumažinti cholesterolį?
Pagrindiniai veiksmai – mitybos korekcija, fizinis aktyvumas ir, prireikus, medikamentai. Kardiologas pabrėžia mitybos svarbą ir aiškina, iš kur daugiausia gauname cholesterolio: „Vidutinio žmogaus kepenys per parą pagamina apie 1 g cholesterolio, o su maistu žmogus vidutiniškai gauna apie 300 mg cholesterolio.
Net trečdalį cholesterolio paros dozės gauname su maistu, todėl mūsų dieta atlieka nemažą vaidmenį”. Reikia sumažinti perdirbtų produktų, kepto maisto ir transriebalų vartojimą, valgyti daugiau daržovių, rinktis žuvį bent du kartus per savaitę, o raudonos mėsos vartojimą riboti.
„Taip jau gamtos sudėta: didžiąją dalį žmogaus raciono visada sudarė augalinės kilmės produktai ir tik pastarąjį šimtmetį pradėjome valgyti labai daug mėsos. Mūsų organizmai nėra genetiškai prisitaikę prie tokio mėsos kiekio, kurį suvalgome dabar, todėl yra tai viena cholesterolio didėjimo priežasčių”, – teigia R. Šerpytis. Riebalus verta gauti iš augalinės kilmės šaltinių: alyvuogių, rapsų aliejaus, avokadų, riešutų.
Gyvenimo būdas ir vaistai
Reguliari fizinė veikla skatina metabolizmą ir padeda išlaikyti sveiką svorį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent penkis kartus per savaitę po 30 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo. Visgi kardiologas primena, kad didžiąją dalį cholesterolio gamina kepenys, todėl vien sporto gali neužtekti.
„Statinai lėtina cholesterolio gamybą kepenyse, todėl organizme reikšmingai sumažėja blogojo, o kartu ir bendro cholesterolio kiekis. Statinų dažniausiai skiriama tiems žmonėms, kurie priklauso didesnei rizikos grupei, atsižvelgiant į amžių ir aukštą kraujospūdį. Jeigu vartojant statinus blogojo cholesterolio kiekis sumažėja 1 milimoliu, per 3–5 metus insulto, infarkto ar kitų širdies ligų pavojus sumažėja net 22 proc.”, – sako gydytojas. Medikamentai yra efektyvūs tik tuomet, kai vartojami reguliariai ir prižiūrimi gydytojo.
Apibendrinant, cholesterolis yra valdomas derinant sveiką mitybą, aktyvų gyvenimo būdą ir, esant rizikai, gydytojo paskirtus medikamentus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir kraujo tyrimai padeda laiku nustatyti padidėjusį cholesterolį ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.