Vis didesnį dėmesį sulaukiantys gyvenimo būdo pokyčiai rodo vieną aiškią tiesą: mityba daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Gyvensenos medicinos pradininkas Lietuvoje dr. Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad tinkamas maitinimasis gali ne tik sumažinti lėtinių ligų riziką, bet ir pagerinti sergančiųjų simptomus. Aptariant pagrindinius principus, verta pažvelgti ne tik į tai, ko reikėtų atsisakyti, bet ir kaip tvirtai įtraukti naudingus produktus į kasdienį racioną.
Kuo mityba lemia ligų išsivystymą
Dr. Vaičiūnas primena, kad mitybos reikšmė yra reikšminga: “Šiuo metu tyrimai rodo, kad galimai per 60 proc. visų lėtinių neinfekcinių ligų pasaulyje ir Lietuvoje yra sąlygota 4 pagrindinių rizikos veiksnių. Tai yra netinkamos mitybos, rizikingos elgsenos, alkoholio ir tabako vartojimo, fizinio pasyvumo. Skaičiuojama, kad mityba sudaro ne mažiau nei 50 proc. įtakos pagrindinių lėtinių ligų išsivystymui”, – sakė dr. T. Vaičiūnas. Šis skaičius primena, kad mityba nėra tik individualus pasirinkimas – tai visuomenės sveikatos klausimas, kurį galima keisti per švietimą ir palaikymą.
Ko pirmiausia reikėtų vengti
Pagrindiniai priešai – perdirbtas cukrus, pertekliniai saldikliai ir prastieji riebalai. Dr. Vaičiūnas atkreipia dėmesį į raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą: “Lietuviškame racione vyrauja gausus perdirbtos, ypač raudonos mėsos vartojimas. Tai stipriai reikia mažinti. Perdirbti mėsos produktai turėtų būti vartojami ne daugiau nei 3–4 kartus per savaitę. Per savaitę, o ne per dieną”, – kalbėjo pašnekovas. Dažnas pieno produktų perteklius taip pat gali prisidėti prie palankios terpės kai kurioms lėtinėms ligoms, todėl verta vertinti individualius poreikius ir vartojimo mastą.
Ką verta įtraukti į racioną
Vietoje prastųjų angliavandenių ir baltų miltų dr. Vaičiūnas siūlo grįžti prie pilnagrūdžių produktų ir daugiau daržovių bei vaisių.
„Esame pamiršę tam tikras maisto produktų grupes, kurios privalėtų būti mūsų mitybos racione. Turėtume baltus miltus ir perdirbtus produktus keisti į pilno grūdo produktus, nes keičiasi jų įsisavinimas ir savybės”, – sakė specialistas. Taip pat svarbu įtraukti sėklas, riešutus ir ankštinius produktus: „Lietuvoje pamiršome ir ankštinius produktus. Taip, ne visi juos gali vartoti vienodais kiekiais. Bet, jei mažiname perdirbtų mėsos produktų kiekį, ypač raudonos mėsos suvartojimą, negalima pamiršti papildomai įtraukti augalinės kilmės produktų”, – sakė dr. T. Vaičiūnas. Ankštiniai produktai praturtina racioną skaidulomis, augaliniais baltymais ir mikroelementais, kurie palaiko ilgalaikę sveikatą.
Dietų rizikos ir saikas
Populiarios ribojančios dietos, pavyzdžiui keto, dažnai pateikiamos kaip greiti sprendimai, tačiau jos turi šalutinių efektų. „Keto mityba tikrai nėra gera alternatyva subalansuotai mitybai. Ji gali būti taikoma tik kontroliuojamoje aplinkoje su sveikatos priežiūros specialistų priežiūra, jei tikslas yra mažinti tam tikrų ligų simptomus. Bet tik tokiu atveju”, – sakė dr. T. Vaičiūnas. Ilgalaikis itin mažų angliavandenių vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, disbakteriozę ir net padidinti širdies ligų riziką.
Praktiniai patarimai kasdienai
Specialistas siūlo ne drastiškus pokyčius, o nuoseklų gerinimą: „Auksinė taisyklė būtų paprasta. Stenkitės į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vaisių, daržovių, truputį sėklų, riešutų. Bloguosius angliavandenius, perdirbtą cukrų keisti į geruosius angliavandenius. Užtikrinti, kad gyvulinės kilmės riebalus keičiate į neperdirbtus augalinės kilmės riebalus.
Maksimaliai vengti perdirbtos mėsos, įtraukti pilnagrūdžius produktus”, – sakė pašnekovas. Paprasta taisyklė: mažinti perdirbtus produktus, didinti įvairovę augalinės kilmės maisto – tai realus kelias sumažinti lėtinių ligų riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.